rugiuGĖLĖ

pritariu šiaip man negražios tos-kurios bjaurios charakteriu savo,būdu,pažįsu tokių...veido bruožų plaukų, lūpų-pavydėtų dažna,bet vat nepakenčiamo charakterio ir elgesio ir iškart feee :wub1:

o mano pirmasis bučinys buvo su mergina kai jai septneri,man šešeri buvo,keista,kaip kokia žyrda netapau o jau tas tikrasis - tai šešiolikos,palydėjo vaikinukas namo ir prie laiptinės...atsitrenkėm dantimis vienas kitam :wub1:

pats mėgstamiausias,pavasaris,kai jau pradeda skleistis visi pumpurai,vos vos žaliuot pradeda,tada visos depresijos dingsta,pradedi pats guvėt žmogus, atsigaudinėt, vasara ir lieka vasara,kai šilta, bet paskutinės vasaros tai man nilabaaaai,tie karščiai nesveiki...jau geriau tada žiema,kai daug sniego,prisirengi kiek reikia,braidai po mišką,visur balta,blizga,gražu,ramu...bet kai pusto ir nepatinka,tada ir niekur eit nesinori,lygiai taip pat kaip ir per vasaros karščius...

iš vaikystės jaučiu sentimentus rugegėlėms, tik jos greit vysta nuskintos,gražiausia,kai tarp rugių būna, labai lelijos dar patinką, stambūs pailgi žiedai,grožis...baltos igastiebės rožės, bet kai vyras aštunti metai tik jas ir dovanoja,tai išpindėt baigiu,nebepatinka po biškiuką,nusibodo

dabar,kai turiu dukrą manau be jos- nebūtų toks prasmingas gyvenimas...kiekvieną rytą pamačius jos šypsniuką prašviesėja akyse,norisi dėl jos tiek padaryt, gyvenimo varikliukas o anksčiau - dėl mylimo žmogaus laimės,jei artimi žmonės laimingi-pati laiminga....

mano saulytei ir nedaug, bet ir jau visko būna...vartaiojasi dabar labai,tai vartalioške vadinu...dar labai spygauja,kai dėmesio nori, taip smagu su ja kai linksmutė,ir dar "smagiau" kai piktutė dabar labai šuniuku mūsų pradėjo domėtis, vis taikosi pagriebt už kudlų...ir šiaip,jau tokia gudrutė mažutė darosi, atrodo viską suprantą, ypatingai mamos nuotaikas

nu kagis,prisistatau ir aš

ne, jau turiu savo pusės metukų saulytę

kiekvieną rytą man šypseną padovanoja mano saulutė,pusės metukų dukrytė ...ji prabunda anksčiau nei aš ir burbuliuoja pati sau,žaidžia su soskiuku ar merliuku, kalba kažką ir vis atsisuka pažiūrėt,ar mama jau prabudo,aš pramerkusi akį stebiu ją,o kai jau nesisleliu ir pasižiūrių į ją - tada tooooooks ūlybonas būna....dievinu mūsų rytus, gynimas prašviesėja :wub1:

parekomendavo kitam,laaaabaaai jau panašiam forume

kai sedziu tik su uošviu, sakau kur mama,kai su anyta, kur ponas+pavarde, nu cia juokas toks gaunasi, bet taip jau pripratau, o siaip jo, JUS ir stengiuos issisukt is situaciju,kai kviest rekia..........nepatogu visdar,kad ir po 8 metu.....o pradzioj buvo,paprase tlefonu atsiliept, skambinadabar jau vyro,mamai, sakau JUSU,TETA,ot tada d4jo jos ten abi zvengo telefonu...bet anytele apgyne, nu kaip,sako,vaikui vadint,dar gi nei anyta....o vat patevio seimoj, visi 5 vyresnius JUS kreipiasii savo mama, teva,senelius, puseseres ir 5 tevus JUS, nu man taaaaaaaaip keista iki siol,lyg svetimi butu.........

nenesioju labai labai gaila, nes patinka nerealiai musu vestuviniai ziedai nebetelpa jau,kai laukiausiturejau nusiimt,nes ispampusi ranka buvo,o dabar visdar spaudžia stipriai,o platint-reiskia gadint,nes ziedai ne eiliniai,užsakinejom specialiai...nors kur jau einant,užsidedu, bet vargs, nes negaliu tada pirsto sulenkt,o jau nuimu poto kol

mes atskirai gyvenom beveik 4 metus, taip rekėjo,matėmėskad du-tris mėn.santykiai sustiprėjo,susituokėm,bet čia ne apie tokį matyt gyvenimą:atskirai: kalbam.......... papraščiausiai tai tiesiog graži išsiskyrimo forma,be pykčių,arba, kai jau pyktis abiems nusibosta...abu praktiškai suvokia,kad tai išsiskyrimas, švelnioji jo forma su galimybe grįžti...aš taip manau