Pereiti prie turinio

Jarmina

Senbūviai
  • Pranešimai

    1.483
  • Užsiregistravo

  • Lankėsi

  • Laimėta dienų

    1

Visas Jarmina turinys

  1. Aqville, Nuoširdžiausi sveikinimai Gimimo dienos proga.
  2. Dėkui visoms už sveikinimus. :flowers:
  3. Gimdymas praėjo gerai, tik sunkesnis nei pirmas. Į ligoninę nuvykau su 8 cm atsivėrimu, tad tik pora valandėlių "pavargau" ir gimė mažiukas. Vyras ir vėl dalyvavo ir labai padėjo. Jam net virkštelę siūlė nukirpti, bet nesutiko. Auksė labai džiaugiasi broliuku, rūpinasi.
  4. Na va mes jau keturiese. Vakar dieną gimė sūnelis. Vardo dar neišrinkom. jaučiamės puikiai, mes jau namie.
  5. Jaučiatės prislėgti? Nusišypsokite, ir bloga nuotaka iš karto pagerės. Nesivaržykite juoktis ir nustebsite, kaip pasikeitė jūsų gyvenimas ir jūsų sveikata. Geras juokas naudingas, nes pakelia nuotaiką. Besijuokiantys žmonės mažiau serga, rečiau būna sudirgę ir nežino, kas yra depresija. Juokas ramina Juokiantis išsiskiria endorfinai — laimės hormonai, kurie padeda atsikratyti irzlumo ir liūdesio. Jeigu bent minutei prisiminsite, kaip neseniai juokėtės, nuotaika pagerės. Britų psichologų tyrimai rodo, kad pažiūrėjus juokingą filmą, susierzinimas žymiai sumažėja. Be to, dalyvavusių bandymuose žmonių nuotaika pagerėdavo vien nuo minties, kad netrukus teks juoktis — likus dviem dienoms iki numatytos komedijos peržiūros jie pykdavo du kartus rečiau, nei įprastai. Juokas gaivina odą Jeigu dažnai juokiatės, galite užmiršti brangias gydomąsias ir kosmetines odos gražinimo procedūras, nes juokas tonizuoja veido raumenis ir gerina kraujo apykaitą, todėl veido spalva tampa natūraliai rausva. Juokas stiprina santykius Gebėjimas juoktis labai svarbus geriems santykiams palaikyti. Žmonių ryšys ir bendras požiūris į juoką leidžia jiems būti vienas kitam atviresniems. Juokaudami nebijokite pasirodyti juokingi. Juokas stiprina imunitetą Juokas padeda kovoti su infekcijomis. Po minutės nuoširdaus juoko organizmas į kvėpavimo takus išskiria didelį kiekį antikūnų, kurie apsaugo nuo bakterijų ir virusų. Taip pat juokas gamina leukocitus, kurie kovoja su įvairiomis ligomis, tarp jų ir su vėžiu. Juokas gydo širdį Juokiantis išsiplečia kraujagyslės ir pagerėja kraujotaka. Dešimt minučių juoko gali žymiai sumažinti kraujospūdį ir cholesterino plokštelių atsiradimo riziką. Juokas padeda net tiems, kurie yra patyrę širdies priepuolį. Gydytojų nuomone, gera nuotaika sumažina antro priepuolio tikimybę. Juokas malšina skausmą Laimės hormonai endorfinai, kurie gaminasi žmogui juokiantis, — natūralios skausmą organizme malšinančios medžiagos. Be to, juokdamiesi jūs užmirštate blogą savijautą, tad tokiu būdu bent jau kelioms minutėms užmirštate skausmą. Gydytojai seniai pastebėjo, kad nusiteikę pozityviai ir randantys jėgų juoktis pacientai skausmą pakelia legviau nei tie, kurie liūdi. Juokas stiprina plaučius Juokas — vienas iš geriausių pratimų žmonėms, sergantiems astma ir bronchitu. Juoko metu suaktyvėja plaučių veikla, vadinasi, į kraują patenka daugiau deguonies, kuris pagerina skreplių pasišalinimą iš kvėpavimo takų. Kai kurie gydytojai juoką laiko tam tikra fizioterapijos priemone, kurios metu iš valosi plaučiai. Juokas nugali stresą Britų mokslininkai ištyrė juoko poveikį žmogaus sveikatai. Buvo sudarytos dvi savanorių grupės. Vienai grupei valandą buvo rodomi humoro koncertų įrašai, o tuo pat metu kitos grupės savanoriai buvo paprašyti tik ramiai pasėdėti. Po šio eksperimento dalyviams buvo atlikta kraujo analizė, kuri parodė, kad tiems, kurie žiūrėjo humoro laidą, „streso“ hormonų kortizolo, dopamino ir adrenalino kiekis organizme buvo žemesnis, nei antros grupės eksperimento dalyvių. Esmė ta, kad juokiantis visi organai patiria tam tikrą fizinį krūvį. Kai nesijuokiame, mūsų kūnas atsipalaiduoja ir nurimsta. Vadinasi, juokas mums padeda atsikratyti fizinės ir emocinės įtampos. Mokslininkai teigia, kad minutė nuoširdaus juoko prilygsta keturiasdešimties minučių relaksacijai. Juokas padeda išlikti geros formos Juokas laikomas vienu iš aerobikos pratimų, nes juokiantis įkvepiama daugiau deguonies, kuris stimuliuoja širdies darbą ir gerina kraujo apytaką. Jis laikomas „vidine“ aerobika, nes juoko metu masažuojami visi vidaus organai, dėl ko suaktyvėja jų veikla. Juokas stiprina pilvo, nugaros ir kojų raumenis. Viena minutė juoko prilygsta dešimčiai minučių irklavimo užsiėmimui arba penkiolikai minučių važiavimo dviračiu. Jeigu valandą juoksitės nuoširdžiai, sudeginsite iki 500 kalorijų, tiek pat galima sudeginti visą valandą greitai bėgant. Juokas gerina santykius Norite išsaugoti aistringus santykius su mylimuoju? Amerikos psichologė Doris Bazini pataria kartu juoktis ir dalytis prisiminimais. Doris aiškina, kad: „Kai juokiatės kartu su partneriu, tarp jūsų atsiranda papildomas ryšys, ir jūs pradeda vienas kitą geriau suprasti. O kai kartu prisimenate kokius nors įvykius, pasidalijate savo patirtimi, atsiranda jausmas, kad pažįstate vienas kitą labai seniai“. Be to, tokia „terapija“ leidžia partneriams greičiau užglaistyti konfliktus ir surasti kompromisus. „Jeigu kyla nesupratimų, jie nesukelia tokių skaudžių tarpusavio santykių pasekmių, kaip galėtų būti.“ Laimingas kelias į laimingą gyvenimą Šiandien tyrėjai teigia, kad tik 50 proc. mūsų gebėjimai būti laimingiems priklauso nuo genetikos. „Laimingo žmogaus taisyklės“ padės jums realizuoti save, išmokys džiaugtis gyvenimu ir suteiks galimybę dažniau juoktis. Būkite ekstravertas Būkite kalbus, pasitikintis savimi ir nesibaiminkite nuotykių. Nuo ko pradėti? Pavyzdžiui, pasivaikščiokite miške su senų draugų kompanija. Linksminkitės, juokaukite ir nesigėdykite reikšti emocijas. Daugiau kalbėkite Tyrimai parodė, kad žmonės, atvirai išsakantys savo mintis, laimingesni už tylenius. Tai nereiškia, kad reikia sakyti viską, kas šauna į galvą. Tiesiog išmokite išsakyti savo nuomonę ir apginti ją — tai padės jums pasijusti laimingam. Daugiau bendraukite su draugais Draugystė — tikras laimės šaltinis. Jeigu turite draugų, kuriais galite pasitikėti, nesijausite vieniši. Psichologai teigia, kad moters laimei būtini šilti santykiai su kitomis moterimis. Nepaisant paplitusios nuomonės, moterų draugystė teikia didesnės laimės, nei santykiai su vyrais. Nieko nelaukite Laimės laukimas — svarbiausia kliūtis laimei. Būsiu laiminga, kai numesiu svorio, persikelsiu į naują butą, susirasiu naują darbą ar savo svajonių vyrą. Susikoncentruokite ties tuo, ką turite, ir būkite laimingi dabar. Venkite žodelių „kai“ ir „dar“: būtent jie trukdo jums būti laimingiems. Juoką vertinkite rimtai Iškelkite sau rimtą tikslą — kasdien juoktis. Manykite, kad juokas — tai vitaminas, kurį vartoti reikia reguliariai.
  6. Pasirodo, juoktis - labai sveika. Vienas juoko ekspertas Viljamas F. Frajus juoką vadina vidiniu energijos užtaisu. Per 40 tyrinėjimo metų Stenfordo universitete jis įrodė: kai juokiamės, širdis plaka dažniau, plaučiai kvėpuoja giliau, gaudami daugiau deguonies, aktyviai juda veido, pilvo, rankų ir kojų raumenys - beveik kaip per aerobikos treniruotę. Yra nustatyta, kad trys - keturi juoko priepuoliai per dieną tolygūs 15 minučių važiavimui dviračiu. Kiti įvairūs daktarai įrodė kikenimo, kvatojimo ir panašių dalykų teigiamą poveikį žmogaus organizmui. Juokas mažina kraujo spaudimą, didina raumenų elastingumą, be to teigiamai veikia imuninę sistemą. Kai žmogus kvatoja, padaugėja ląstelių, naikinančių virusus ir pūlinius. taip pat mokslininkai atkreipė dėmesį į tai, kaip juokas veikia žmogaus nervų ir endokrininę sistemas. Mokslininkai tyrinėjantys juoko svarbumą, supranta, kad žmogui dažnai ne juokai galvoje. Todėl drauge su Amerikos terapinio humoro asociacijos kolegomis jie svajoja "pilstyti juoką į buteliukus ar suspausti kvatojimą į tabletes". Žodžiu sudaryti galimybę liūdnais gyvenimo atvejais gerti tokius "vaistus". Kai kurios JAV medicinos įstaigos praktikuoja humoro terapiją. Floridos valstijos vienoje ligoninėje yra įsteigtas klounų koledžas. Vyresniųjų klasių mokiniai ligoninėje atlieka praktiką: apsirengę juokdarių drabužiais, jie koridoriuose, palatose pasakoja anekdotus, rodo įvairiausias grimasas, stengdamiesi prajuokinti ligonius. Apibendrinant juokas: *išvalo plaučius ir kvėpavimo takus; *teigiamas šokas mūsų arterijoms ir širdžiai; *skatina pilvo ir virškinamojo trakto judėjimą; *didina seilių, skrandžio sulčių ir kepenų sekreciją, mažina cholesterolio kiekį; *malšina skausmą; *padeda įveikti stresą, nerimą ir depresiją.
  7. Eina du girti bėgiais: Vienas: "Po galais, kiek čia tų laiptų???" Antras: "Blogiausia tai, kad turėklai taip žemai..." --------------------------------------------------------------------- Vyras: "Tu niekad nerastum antro tokio, kaip aš!" Žmona: "O kas tau sakė, kad aš norėčiau tokio antro?" -------------------------------------------------------------------------- -Kodėl strutis pavojaus atveju kiša galvą į žemę? -Kurmį į pagalbą šaukia.
  8. *Iki 1800 metų nebuvo batų kairei ir dešinei kojai. *Per didįjį Londono gaisrą (1666) sudegė pusė miesto, bet buvo sužeisti tik 6 žmonės. *1918 metais nuo gripo mirė daugiau nei 20 milijonų žmonių. *Naujoji Zelandija pirmoji suteikė moterims balso teisę. *Titaniko ilgis prilygsta Empire State aukščiui. *Tarp išsigelbėjusių iš Titaniko buvo 2 šunys. *Titanike nebuvo kačių, nors dažniausiai katės paimamos į laivą dėl sėkmės. *Titanikas vežė 900 tonų bagažo. *Karštas vanduo į ledą pavirs greičiau nei šaltas. *Norint atspausdinti vieną New York Times tiražą, reikia nukirsti 63 000 medžių. *Bekingemo rūmai turi 600 kambarių. *Markas Tvenas nebaigė pradinės mokyklos. *1963 metais Randy Gardneris nemiegojęs išbuvo 264 valandas. Tai pasaulio rekordas. *Venera yra vienintelė planeta, kuri sukasi laikrodžio rodyklės kryptimi. *Kas ketvirtas amerikietis yra pasirodęs per televiziją. *Los Andžele automobilių yra daugiau nei žmonių. *Norint iki Saulės nuvažiuoti automobiliu, reikėtų 150 metų. *Sanskrito žodis "karas" reiškia "trokšti daugiau karvių".
  9. **Šuns burna 200 kartų švaresnė už žmogaus. **Tigrai turi dryžuotą odą, ne tik kailį. **Tarakonas be galvos gali gyventi kelias savaites. **Žiurkės nevemia, todėl ir veikia nuodai. **JAV yra daugiau nei 58 milijonai šunų. **Kiaulei pasižiūrėti į dangų nėra jokių fizinių galimybių. **Laumžirgio gyvenimo trukmė - 24 valandos. **Drugeliai gali skristi apie 30 km per valandą greičiu. **Mėgstamiausia varlių spalva yra mėlyna. **Norint kietai išvirti stručio kiaušinį reikia 4 valandų. **Ilgiausiai skridęs viščiukas skrido 13 sekundžių. **Dauguma karvių duoda daugiau pieno, kai klausosi muzikos. **Omarų kraujas mėlynas.
  10. *Jei žmogui išimtume skrandį, blužnį, 75 proc. kepenų, 80 proc. žarnų, 1 inkstą, visus organus iš dubens ir slėpsnos sričių, jo kūnas vis tiek gyventų. *Moters širdis plaka dažniau nei vyro, be to, moterys mirksi, taip pat, dažniau. *Vaikai greičiausiai auga pavasarį. *Daugiau sudeginama kalorijų miegant, nei žiūrint televizorių. *Sunkiai dirbantis žmogus išprakaituoja apie 15 litrų per dieną. *Žmogus gimsta su 300 kaulų, bet suaugęs teturi 206. *Žmogaus širdis plaka maždaug 100 000 kartų per dieną. *Suaugusio žmogaus smegenys sveria apie 1 kg 200 g. *Bendras žmogaus odos svoris yra maždaug 2,5 kg. *Dešinysis žmogaus plautis priima daugiau oro negu kairysis. *Fiziškai yra neįmanoma nusičiaudėti atsimerkus. *Vyrai žagsi dažniau negu moterys. *Vidutiniškai per metus žmogus susapnuoja 1460 sapnus. *Ketvirtis žmogaus kaulų yra pėdose. *Vienas žmogaus plaukas gali išlaikyti 3 kg. *Šviesiaplaukiai turi daugiau plaukų negu tamsiaplaukiai.
  11. Sveikos mergytės. Ne dar nieko neturim, laukiam vis.
  12. Ar žinote, kas yra „riebalai žudikai“? „Riebalai žudikai“ – toks šių riebalų apibūdinimas dažniausiai sutinkamas literatūroje, kurioje rašoma apie transformuotus riebalus, tačiau tikrai ne veltui jie taip vadinami, nes šie riebalai (dar vadinami hidrogenizuotais arba trans-riebalais) yra blogiausia, ką galėjo pasiūlyti maisto pramonė. Šie, chemiškai pakitę, augaliniai riebalai susidaro jų kietinimo metu. Jų kietinimas vyksta keletą valandų 150-240 laipsnių temperatūroje kaitinant augalinį aliejų, todėl šio proceso metu susidaro daugybė gamtoje normaliai neegzistuojančių riebalų molekulių, kurios mūsų organizmui yra ypatingai žalingos. Apie šiuos riebalus beveik niekur nėra užsimenama (visiškai nesistebiu, kodėl), nes tai – vienas didžiausių su maisto pramone susijusių skandalų, apie kurį stengiamasi kuo mažiau kalbėti. Blogiausi iš visų riebalų Trans-riebalų poveikis fatališkas. Šiuo metu mokslininkų yra visiškai įrodyta, jog trans-riebalai tiesiogiai sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, taip pat skatina nutukimą bei sukelia antrojo tipo diabetą. Jie kraujo riebalus veikia blogiau už bet kuriuos kitus riebalus – tai ne tik didina blogojo cholesterolio MTL kiekį, bet ir tuo pačiu mažina gerojo DTL cholesterolio kiekį. Tokios neigiamos įtakos neturi jokie kiti riebalai. Didžiausia blogybė yra ta, kad kol kas Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių ant maisto produktų pakuočių neprivaloma nurodyti transformuotų riebalų kiekio, o taip pat nėra ir nustatytas leidžiamas didžiausias jų kiekis, todėl šiuo metu nei vienas iš mūsų negalime žinoti, kokią trans-riebalų „bombą“ perkame. Tos pačios rūšies produktuose jų kiekis gali labai skirtis. Vienuose jų gali būti labai daug, kituose – mažai. Ant produktų pakuotės transformuoti riebalai vadinami visiškai nekaltai – augaliniais riebalais, todėl šiuo metu vienintelis kelias nustatyti maiste esantį šių „riebalų žudikų“ kiekį yra laboratorinis tyrimas. Trans-riebalai maitinimo įstaigose Ne išimtis kavinės ar restoranai, kurie patiekalų ruošime naudoja gruzdintą aliejų. Būtent toks jų ruošimo būdas prisotina patiekalą transformuotais riebalais. Žinoma, daugiausia šių „riebalų žudikų“ galima aptikti greitojo maisto restoranuose, žinant, kad aliejaus virimas yra vienas iš pagrindinių jų maisto ruošimo būdų. Blogai dar ir tai, kad maitinimosi įstaigose išvis nėra privaloma nurodyti patiekale esančių maistinių medžiagų kiekį. Labai retai, jei ir nurodomas, tai tik bendras patiekalo kalorijų skaičius, kuris daugiau naudojamas reklamos sumetimais, o šios informacijos nauda mums praktiškai yra bevertė. Slypi įvairiuose produktuose Gausiausias jų kiekis, žinoma, greitajame maiste – tai gruzdintos bulvytės, mėsainiai ir pan. Taip pat spurgos, sausainiai, skrudinta duona, šokoladiniai batonėliai, kietas margarinas, bulvių traškučiai, šokoladinis tepamas kremas, padažai kepsniams, salotų užpilai, miltų mišiniai, javainių batonėliai, sluoksniuotos tešlos bandelės, krekeriai bei daugelis kitų rinkoje esančių maisto produktų. Visų jų išvardinti tiesiog neįmanoma, lygiai taip pat, kaip sužinoti juose esančių trans-riebalų kiekio. „Riebalai žudikai“ naudingi tik maisto pramonei Dėl ilgo galiojimo laiko ir ekonominių sumetimų transformuoti riebalai yra labai naudingi maisto pramonei, nes jie negenda ir neapkarsta, todėl maisto produktai gali ilgiau išlikti neprarasdami skonio. Be to, transformuotų riebalų naudojimas yra pigesnis nei natūralių riebalų, o tai maisto pramonei taupo milijonus, tik gaila, kad mūsų sveikatos sąskaita. JAV jau kovoja su trans-riebalais JAV vyriausybė, atsižvelgusi į transformuotų riebalų poveikį žmogaus organizmui (nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų kasmet JAV miršta 30-40 tūkst. žmonių), jau senokai yra priėmusį įstatymą įpareigojantį visus maisto produktų gamintojus deklaruoti perdirbtų riebalų kiekį, esantį jų pagamintame maiste. Nesenai Niujorko savivaldybė įvedė įstatymą, įpareigojantį maitinimo įstaigas išimti iš apyvartos trans-riebalų turinčius aliejus. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais JAV valdžia parodo, jog žmonių sveikata jiems yra svarbiau už maisto pramonės ekonominę naudą. Iš Europos valstybių vienintelė Danija yra uždraudusi maisto produktus, kuriuose yra daugiau nei 2 procentai trans-riebalų. Ignoruokite trans-riebalų turintį maistą Susidaro įspūdis, kad Lietuvoje ši problema neegzistuoja, todėl valdžios dėmesio kontroliuojant trans-riebalus, esančius maisto produktuose, artimiausiu metu, manau, tikrai nesulauksime. Todėl jei mes patys ignoruotume ir nepirktume šių žalingų trans-riebalų turinčių maisto produktų, tai pajutusi maisto pramonė, manau, tikrai sureaguotų: gal visiškai neišimtų šių riebalų iš maisto produktų gamybos, bet bent jau sumažintų jų kiekį, todėl viskas priklauso nuo mūsų pačių, kokį maistą turėsime ateityje.
  13. 5 sveiko maisto kriterijai Sveikas maistas. Kiekvienas sveiko maisto frazę vertina ir supranta skirtingai. Taip yra todėl, kad ši frazė šiuo metu nėra įteisinta ir daugiausia naudojama tik kaip rinkodaros priemonė, todėl sužinoti objektyvią nuomonę darosi vis sudėtingiau. Jūsų dėmesiui – 5 reikšmingiausi sveiko maisto, o tiksliau patiekalo, nes didžiąją maisto dalį valgome patiekalo pavidalu, reikalavimai: 1. Subalansuotas Pagamintam sveikam patiekalui vienas iš svarbiausių keliamų reikalavimų – tai tinkamai subalansuotas jame esančių maistinių medžiagų, o ypatingai riebalų, kiekis. Iš pačių riebalų privalu išskirti „sočiuosius" ir „trans". Jų maiste turėtų būti kuo mažiau, todėl, kad šių riebalų perteklius, kurių ypatingai gausu šių dienų patiekaluose, skatina tukimą bei sukelia širdies ir kraujagyslių ligas. Pagal Pasaulinės Sveikatos organizacijos duomenis, nuo šių ligų šiuo metu mirštamumas yra vienas iš didžiausių. 2. Tinkamai apdorotas Ruošiant patiekalą taip pat labai svarbus pasirinktas tinkamas jo apdorojimo būdas. Labiausiai paplitęs – kepimas augalinės bei gyvulinės kilmės riebaluose, tačiau tokiu būdu apdorotas maistas ne tik tampa beverčiu, bet dažnai ir kenksmingu. Pirmuoju atveju – kaitinant augalinį aliejų aukštoje temperatūroje susidaro vėžį sukeliantys kenksmingi junginiai, pakartotinai jį kaitinant – dar ir „trans" riebalai, o antruoju – kepant gyvulinės kilmės riebaluose, maistas prisigeria ypatingai blogų „sočiųjų" riebalų. Todėl ir vienu, ir kitu atveju, net ir iš pačių sveikiausių produktų, netinkamai apdorotas maistas praranda maistinę vertę ir pasidaro žalingas vartojimui, todėl tinkamiausi maisto ruošimo būdai yra virimas garuose ar vandenyje bei kepimas orkaitėje. Nors privalu paminėti, kad pasitaiko ir išimčių, kada įmanoma tinkamai paruošti maistą kepant augaliniuose riebaluose, tačiau šis apdorojimo būdas pareikalauja papildomų žinių, laiko bei išlaidų. 3. Natūralus Maisto produktai, iš kurių gaminamas patiekalas, turėtų būti natūralūs ir kuo mažiau perdirbti. Tai – šviežios daržovės, nešveisti rupūs miltai ir iš jų pagaminti produktai, natūralūs ryžiai bei kitos kruopos su luobele, taip pat nekonservuoti ir kiti produktai, kurių sudėtyje būtų kuo mažiau druskos, cukraus ar kitų žmogaus organizmui žalingų, nenatūraliai skonį ir išvaizdą gerinančių maistinių priedų, o ypač tų, kurie yra paskelbti pavojingais sveikatai. Deja, šiuo metu dažniausiai maisto patiekalų ruošime yra naudojami būtent perdirbti produktai, vėlgi dėl tų pačių ekonominių priežasčių, patrauklesnės išvaizdos bei trumpesnio jų paruošimo laiko. 4. Ekologiškas Ekologiškumas užtikrina, kad produkte, bent jau jo augimo metu, nebūtų jokių šiuolaikinės chemijos „pasiekimų". Ekologiški produktai yra naudingesni ir skanesni, nors dažnai ir ne tokios patrauklios prekinės išvaizdos. Maisto ruošimui, žinoma geriausia yra rinktis ekologiškai išaugintus produktus, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad jie būtų natūralūs, o ne perdirbti. 5. Šviežias Jei laikysitės visų iki šiol išvardintų reikalavimų, neapsieisite ir be paskutiniojo, bet ne mažiau svarbaus, šviežumo kriterijaus. Laikui einant, maiste vyksta įvairūs cheminiai procesai (puvimas, rūgimas ir pan.), kurie maistą padaro ne tik nenaudingu, bet ir žalingu. Taip pat ilgas produktų bei jau pagaminto maisto laikymas ar šaldymas mažina vitaminų ir kitų naudingų medžiagų kiekį jame. Todėl rekomenduojama maistą suvartoti ką tik paruoštą bei jo ruošimui naudoti tik šviežius produktus. Tai nulems ne tik maisto sveikumą, bet ir skonį.
  14. http://www.alfa.lt/straipsnis/10425231/?To...010-11-20_09-30
  15. Sveikutės. Savaitgalis taip greitai prabėgo. kas pas jus geresnio?
×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Informuojame, kad šiame puslapyje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su Privatumo politika.