VIRĖ VIRĖ KOŠĘ... Košė – vienas naudingiausių ir skaniausių produktų, kuriuo galime ne tik pasisotinti, bet ir palepinti savo organizmą. Netikite? Atkreipkite dėmesį parduotuvėje, kiek įvairiausių kruopų jums siūloma: avižų, grikių, kukurūzų, kviečių… Paruoštos košės, kurias reikia virti minutę, tris ar penkias, neskaldytų grūdų, jų mišinio. Ir dar daug visokiausių. Ką ir kalbėti apie košių gaminimo receptus. Jų tiek daug, kad jums tereikia nors trupučio noro kasdien valgyti sveiką maistą. Kodėl košę sveika valgyti Šiais laikais košei skirti grūdai labai menkai apdirbami – nuo jų nuimamas tik išorinis sluoksnis, o visos naudingos medžiagos išlieka. Visiškai valytos, neturinčios natūralių vitaminų, tik manų ir kuskuso kruopos. Kruopų košėse yra: Lėtai pasisavinamų angliavandenių (krakmolo), teikiančių organizmui energijos; B grupės vitaminų, reikalingų nervų sistemai, imunitetui ir hormonų sintezei; Mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, magnio, naudingo širdžiai ir padedančio atsipalaiduoti; Dviejų rūšių organinės ląstelienos: netirpios, valančios organizmą nuo šlakų, toksinų ir visokių cheminių medžiagų, bei tirpios, šalinančios cholesterolio perteklių. Populiariausios košės Gydytojai dietologai rekomenduoja kasdien valgyti mūsų šalyje augančių grūdų košių. Būtent tokios yra naudingiausios sveikatai, nuo jų net nestorėjame. Trys pagrindinės grūdų rūšys Lietuvoje: kviečiai, rugiai ir avižos. Populiarūs ir grikiai. Keletą kartų per mėnesį verta į racioną įtraukti kukurūzų ir lęšių košes. Dribsniai Dribsniai – tai tie patys ryžių, avižų, grikių grūdai, tik supresuoti. Tokia košė išverda greičiau ir yra švelnesnė. Greitai paruošiama košė Paprasta košė verda ilgai. Norėdami pagreitinti procesą, gamintojai prieš presuodami grūdus dar juos susmulkina. Tokia košė verda maždaug 5 minutes. O jei nuo grūdo nuimamas kietas išorinis sluoksnis ir jis dar labiau susmulkinamas, gaunami dribsniai, kuriems paruošti užtenka 1 minutės. Tokioje košėje tiek pat vitaminų ir mineralų kaip ir kitose, mažiau tik augalinės ląstelienos. Greitai paruošiamose košėse tikrai nėra jokių cheminių medžiagų. Galima teigti, kad greitai ar ilgai ruošiamos košės yra vienodai naudingos. Košės iš tradicinių dribsnių būna tirštos kaip kisielius. Ilgai verdant iš grūdo išsiskiria glitimas. Jei nemėgstate tokios konsistencijos, verčiau rinkitės greitai paruošiamas košes. Rytą košė, mėsa per pietus Toks klasikinis anglų sugalvotas mitybos principas iki šiol vertinamas dietologų. Jie siūlo košę valgyti ne rečiau kaip 3 kartus per savaitę. Geriausia – rytą, nes produkte esantys lėtai pasisavinami angliavandeniai ilgai palaiko reikiamą gliukozės kiekį kraujyje ir net 4–5 valandas išsaugo darbingumą. Kaip ruošti Vaikams iki 12 metų tinka virti košę piene, nes augančiam organizmui reikia daug baltymų. Suaugusiems geriau vandenyje arba labai liesame piene. Dažnai sakoma, kad verdant košę labai svarbu vandens ir kruopų santykis. Kiekvienas receptas jį nurodo vis kitokį. Atsiminti visus variantus sunku, tačiau niekada nesuklysite, jei laikysitės santykio 1:2 – vandens dvigubai daugiau nei kruopų. Bet kuri košė verdama maždaug 20 minučių. Ilgiau – galima, trumpiau – ne. Patarimai Kiekviena košė turi tinkamų priedų. Vandenyje išvirta avižinė košė dera su džiovintais abrikosais, razinomis, slyvomis, bananais, cukatomis, riešutais ir medumi. Piene virta avižinė košė skaniausia su aviečių ar bruknių uogiene. Labai skanus desertas: grikių dribsnių košė, išvirta 10 procentų riebumo grietinėlėje, pagardinta ruduoju cukrumi. Kitas tokio deserto variantas: grikių dribsnių košę lygiomis dalimis sumaišykite su plakta grietinėle. Prie kviečių košės labai tinka moliūgas: sumaišykite virtą, sutrintą moliūgą su koše santykiu 1:2 ir pagardinkite sviestu. Bus skanu, jei ant kvietinės košės užpilsite išplaktą kiaušinį ir 10–15 minučių patalpinsite į orkaitę. Paruoštą kukurūzų košę praskieskite karštu pienu. Valstiečio pietūs. Į iš vakaro užmerktas perlines kruopas įdėkite du kartus didesnį kiekį karštos bulvių košės, pusę stiklinės karšto pieno ir valgomąjį šaukštą sviesto. Masę pašaukite į iki 140–160o C įkaitintą orkaitę vienai valandai.
