rumba

Aš tai iš turgaus jau braškių parsinešiau, norisi, matyt geležies trūkumas. Argi ne skaniai čia jos atrodo ? :) Ir aš taip darysiu :0

ne- a Laura?

O o o, kaip kvepia Alackos pyragai M mn seilės ištyso, skanaus jums visosm. O aš pries tokią vasarą neburnoju, gal kiek per karšta, bet vistieks smagiau negu šaltą žiemą. Laura forumo gale yra ADMINISTRACIJA AUUU ar panašiaia, ten visko galima prašyti ir derėtis pas Kiculę :) Mes visos taip darėm. :) Taigi neišsilydykit, kaip olandiškas sūris, geriau būkit kur prie baseiniuko. Tik - pūkšt - ir viskas - atsigaivinta.

SVEIKUTĖS, Tikiuosi, kad karščiai dar bus ilgai :) Čia todėl, kad JuuRaa galėtų nosytę pakepinti grįžus tėviškės aplankyti. O aš va įlindau trumpam į kambarį, kažkaip per šilta šiandien man lauke. Gerai, kad vėjelis pučia.Bet užtat kokia gaiva naktį, ryte. O naktys dabar šviesios, jau ir Joninės nebe už kalnų. Man patinka vasaros vėlyvi vakarai ir ankstyvi rytai.

Matyt su proto pagalba merginos ir moterys visa tai puikiai suspėja - ir taip visą amžinybę. TOSTAS: už visagalį moters protą!!!

Taigi va, nors nugyvenau tikrai nemažą laiko tarpą, tačiau šis dalykas - sugebėti panirti po savo kūnu, virš savo minčių ir pasaulio suvokimo - taigi šis dalykas iki šiol yra paslaptingas ir labai traukiantis. Lankiau jogos būrelį, vaikščiojau ilgai pas mokytoją, po to viskas sugriuvo, pasisuko kitu kampu ir tam paprasčiausiai liko tik mano pačios suvokimas, ką ir kaip galiu dėl savęs padaryti. Todėl labai tikiuosi, kad mes bendrom jėgom, rasim vis naujos medžiagos, gal kas parašys konkrečių patarimų iš jų pačių patirties. O šiaip tai aišku, visagalis internetas siūlo begalę relaxo muzikos, straipsnių ir viso ko kito. Vasarą sunku ką nors ramaus nuveikti, nes puolame tvarkyti visus susikaupusius darbelius šaltuoju metų laiku. Dar atostogos, kurios dažniausiai būna irgi aktyvios, todėl rudeniop, ilgėjant vakarams - bus laiko daugiau pabūti ramiai. Bent taip jau tikiuosi. :) Man labai patinka šis gabaliukas iš Youtubės : http://www.youtube.com/watch?v=43yvlrNl3Xc&feature=related Dar yra toks ne visai šios pakraipos filmas, jei aš vakare vėlai jį pradedu žiūrėti, tai nereikia dainuoti sau jokių lopšinių :) Veikia labai gerai, raminančiai. Tai "BARAKA" : http://video.google.com/videoplay?docid=-7877306475042790908#

Ryte anksti keltis , ypač vasarą, man tikrai patinka. Tada tokia gaiva, rytinis miesto triukšmas ir savotiška rytinė ramybė labai gerai nuteikia. Bet aišku reikia motyvo, nes jei jo nėra - atsikelti jau sunku. Tada vis norisi miegoti ir miegoti...

Nu ne, čia tik kopija. Ko gero reiktų ištrinti. :)

Esu visai ramiai nusiteikus, laukiu tos kelionės, tikiuosi - nenusivilsiu. Noriu kažko naujo ir įdomaus.

Labas rytas, Aš jau vakar susiplanavau griežtai, kad ryte 6 val.eisiu išravėti vieną savo daržo kampelį, kuriame dieną būna labai karšta. Taip ir padariau. Todėl dabar kviečiu prisėsti ant suoliuko su apelsinų sulčių stiklinaite. Geros, turiningos jums savaitėlės. Nepamirškit, pasidžiaukit nors ir trumpomis poilsio valandžiukėmis.

APKLAUSOS pabaigoje paaiškėjo: vaikinų nuomone, Ideali mergina: Turi būti labai graži, Turi būti labai protinga. :)

:) :) Dažnai vaikinams kyla gan filosofinis klausimas - na koks gi tas idealus vyras? Koks jis turėtų būti, kad galėtų padaryti bet kurią šio pasaulio moterį laimingą? Ar sunku būti idealiu vaikinu ? Punktai, kuriuos turi atitikti idealusis . Sėkmės siekiant tobulybės! Idealus vaikinas: Turi būti išsilavinęs, žinoti daug ir gebėti diskutuoti bet kuria tema, Turi nesibodėti domėtis madomis, nutuokti apie moteriškus dalykus, Turi būti patrauklus, nebūtinai gražuolis, bet pageidautina kad bent simpatiškas, bet ne "Narcizas", Turi būti tobulai kruopštus higienos klausimais, Turi nerūkyti, Turi negerti stipriųjų alchoholinių gėrimų, Turi skirti daug dėmesio savo išrinktąjai, pageidautina 80% laiko. 20% miegui, Turi vietoje ir laiku dalinti komplimentus, garsiai žavėtis mergina, pagirti ją kai reikia, Turi rodyti norą įsiplieskus pažinčiai susipažinti su merginos (ar moters) tėvais, puikiai su jais sutarti ir palikti gerą įspūdį, Turi gebėti prajuokinti ir sužavėti visas merginos drauges, puikiai su jomis sutarti, ir palikti neišdildomą įspūdį, Turi būti tobulai tvarkingas, neišmėtyti rūbų, skalbinių, palaikyti tvarką vonioje, rūbų spintoje, kloti lovą ir pan. Turi mokėti pastovėti už save, už merginą ir jei reikia už jos drauges, garantuoti merginai "vietą po saule". Turi mokėti tobulai elgtis su mergina kasdien taip, kad jai kiekviena diena atrodytų nuostabiausia. Turi kasdien stebinti dovanomis, staigmenomis Turi tobulai šypsotis, Turi visuomet susiprasti išnešti šiukšles, Turi būti tobulai romantiškas, Turi mokėti pradžiuginti ir pakelti nuotaiką kai liūdna, Turi būti nesavanaudiškas, elgtis džentelmeniškai, gerbti savo išrinktąją, Turi turėti gerą darbą, šviesią ateitį, gebėti išlaikyti savo mylimąją Turi padėti ir palaikyti merginą tada kai jai to labiausiai reikia, pagelbėti išspręsti visus sunkumus, Turi kelti draugėms pavydą, kad merginai pasisekė jog jai pavyko susirasti tokį šaunų vaikiną, Turi mokėti ruošti valgį, kad galėtų kartkartėmis nudžiuginti savo brangiąją pusryčiais į lovą, Turi būti aktyvus, puikiai organizuoti laisvalaikį ir kad visas su juo praleistas laikas būtų nemonotoniškas, ir visuomet primintų pirmą pasimatymą, Turi niekada nepamiršti nuleisti unitazo dangtį, Turi nebūti "pasipūtęs, pasikėlęs", nuoširdžiai bendrauti, Turi sugebėti labai karštai, aistringai, bet kartu švelniai bučiuotis, Turi išmanyti namų buitį, pataisyti primityvius gedimus, nusimanyti fizikoje, pageidautina chemijoje, Turi sugebėti tobulai mylėtis, kad mylintis užplūstų tokia jausmų banga, jog rodos plyši pusiau, Turi tobulai kalbėti, argumentuoti savo teiginius ir išvadas kai to reikia, nepersistengti ir subtiliai parodyti savo protingumą, neversti kitų pasijusti prastesniais, Turi nuolatos priminti merginai kokia ji graži, kaip jis ją myli ir tai parodyti, pageidautina kasdien, bet užtektų ir dukrat į savaitę, tai labai svarbus punktas, Turi jausti kuri suknelė merginai tinka reikiamu momentu, Turi mėgti meną, vaikščioti į operas, dievinti klasikinę muziką romantiškomis akimirkomis, o šiaip klausyti to paties kaip ir mergina, Turi teigti pirmenybę merginai, o ne savaitgaliams su draugais, alui ar krepšinio varžyboms, Turi turėti gerą skonį vynui, šampanui, žinoti kuris geresnis, Turi mėgti poeziją, mokėti kurti jaudinančias eiles ekspromtu, Turi būti rimtas, tvirtas ir visada žinantis ko nori, Turi būti jautrus, jausmingas, bet ne moteriškas, Turi žinoti mylimosios vardadienį, gimtadienį, nepamiršti pasveikinti su moters diena, kitomis šventėmis, draugystės pusmečio, metų, mėnesio proga, Turi laikytis duoto pažado, nesaldžialiežuvauti, Turi būti IŠTIKIMAS, Turi laikytis etiketo, mokėti elgtis prie stalo, Turi norėti eiti į draugių gimtadienius, jos draugų vakarėlius, su jais puikiai sutarti, Turi parodyti jog pavydi ir dievina savo merginą, bet ir leisti jai išeiti vienai su draugėmis ar draugais, pasitikėti, Turi pagarbiai elgtis su kitomis moterimis, tačiau neflirtuoti ir kitaip neskaudinti savo merginos, Turi nebijoti ir nevengti gėjų - jie juk irgi žmonės, beje, labai įdomūs ir labai įdomiai bendraujantys, Turi sportuoti ir prižiūrėti savo tobulą kūną, bet nebūti raumenų bumbulu, kuris į mašiną be sustiprintos pakabos negali sėsti, Turi turėti labai išraiškingas, dideles ir meilias akis, žavingą tobulą šypseną, Turi jausti merginos nuotaiką, nuspėti apie ką ji galvoja kad galetų ją visuomet suprasti ir žinoti ko ji trokšta, Turi kaip abėcėlę žinoti bent jau merginos pomėgius, hobį, aistras, svajones, Turi būti atsakingas, nelakstyti beprotišku greičiu, nerizikuoti savo ir merginos sveikata, nesipešti

Kaip persitvarkė žmonija Kartą vienoje valstybėje pradėjo siautėti nuožmūs kalnų katinai manulai. Lūšies dydžio manulai puikiai laipiojo bet kokiom sienom, šokdavo ant žmogaus iš viršaus ir perkąsdavo gerklę. Kuo daugiau žmonių apgrauždavo manulai, tuo darėsi protingesni. Ant kojų buvo pakelta kariuomenė, vilkiniai šunys, mestos visos pajėgos ir šiaip ne taip manulai išnaikinti. Štai tada ir paaiškėjo, kad manulų apkandžioti žmonės ėmė darytis netikri. Netikrųjų žmonių balsas tapdavo vis tylesnis, paskui pradingdavo visai ir jie tegalėdavo žiopčioti kaip žuvys, be to, jie ėmė blukti. Iš pradžių tapdavo neryškūs, juos buvo sunku išskirti minioje, paskui juos nustodavo pastebėti ir artimieji, galiausiai jie tapdavo visai peršviečiami ir vieną dieną jų nebeveikdavo gravitacijos jėga ir jie dingdavo kažin kur kosmose. Buvo įsteigtas diagnostikos centras, kuriame buvo galima iš anksto nustatyti, ar žmogus tikras, ar ne. Jis buvo nudažytas juoda spalva kaip laidojimo rūmai, nes daugelis žmonių iš ten išeidavo visiškai nusiminę. Netikrieji žmonės ėmė desperatiškai gelbėtis. Jie eidavo pas raganas, ieškodavo aštrių potyrių ar bandydavo suartėti su tikraisiais. Kai kurie milžiniškom pastangom blukimą pristabdė. Taip atsirado dar viena rūšis - pustikriai žmonės. Jie neišblukdavo, bet būdavo ypač neatsparūs bet kokiai bėdai - nuo negero žvilgsnio ar vakardienos maisto jie jau galėdavo susirgti, todėl nuolat turėdavo rūpintis savo sveikata. Tikrieji vis labiau užsidarė savo bendruomenėje ir pustikrių bėdos jiems buvo labai tolimos. Po kelių kartų pustikriai žmonės tiesiog išmirė ir visur stojo taika beigi ramybė. Daugmaž tada kai kuriems tikriesiems žmonėms ant ausų ėmė rastis šepetėliai, didėti kūno plaukuotumas ir ryškėti dryžiai. Darbščioji moteris ir velnias Kartą gyveno moteris, kuri labai mėgo dirbti. Ji dirbo tiek daug ir taip nesveikai, kad kartą jos vyras pasakė: „Pamatysi, jei tiek daug dirbsi, į tave ims ir įsimes piktoji dvasia.“ Bet moteris neklausė, atvirkščiai, ji beveik nustojo miegoti ir ėmė dirbti net naktį - taip norėjo daug nuveikti. Ir štai vieną dieną pajuto, kad jai labai spaudžia pečius, tarsi ant jų būtų užgriuvusi baisi našta. Ji nuėjo pas masažuotoją, bet spaudimas niekur nedingo. Vieną rytą ji žvilgt į veidrodį - ogi jai ant sprando sėdi katino dydžio velnias ir mataruoja kojomis. Jinai norėjo jį numesti, bet tik čiupt orą ir tiek. O velnias tik juokiasi. Nenorėdama būti palaikyta beprote, moteris niekam nesakė, kas atsitiko, bet ėmė galvoti, ką daryti. Galiausiai nuėjo pas raganą. Moteriai žengiant pro sodo vartelius, ragana pradėjo šaukti nesavu balsu ir mojo eiti lauk. Tada ta moteris bandė eiti pas kunigą egzorcistą, bet jis jai tik atskaitė moralą ir išjuokė maldininkų akivaizdoje. Moteris ėmė ieškoti medžiagos internete. Pasirodo, ir kitus žmones apsėda visokiausios piktosios dvasios - bildukai, aitvarai, vaiduokliai. Rado ji ten ir daug ritualų beigi užkalbėjimų, bet nė vienas netiko. Ir štai vieną gražią dieną senoje knygoje ji perskaitė išmintingus žodžius, kad visos nelaimės žmogui skiriamos dėl jo nuodėmių. „O ką aš blogo padariau?“ - klausė ji. Ir tada atsiminė vyro pranašystę dėl persidirbimo. „Ką gi, nuvažiuosiu į kurortą ir pabandysiu nieko neveikti“, - nusprendė. Kai tik taip pagalvojo, pajuto, kaip jai ėmė niežėti nugarą, tarsi ją kas kandžiotų. „Aha, nelabasis, nepatinka!“ Ji apsidžiaugė, susikrovė daiktus ir išvažiavo. Traukiny nelabasis siautėjo kiek tik įmanė, moteris kasėsi, muistėsi, bet uoliai kentėjo. Nuvykus į sanatoriją, gydytojas paskyrė jai įvairias vonias ir procedūras, ji kas dieną vaikštinėjo tai vienur, tai kitur, skaitė knygas, deginosi paplūdimy. Tik kartais jai ausyse skambėdavo keistos aimanos, tarsi kažkas galvoje dejuotų: “Už ką?.. Už kąąą?“ Pamažu ji pradėjo jausti, kad pečiai lengvėja. Kartą iš ryto pažiūrėjusi į veidrodį pamatė, kad velnias visai išdžiūvo ir sunyko. „Už ką tu mane taip kankini? - dejavo jis. - Velniai negali pakęsti tokio nuobodaus gyvenimo. Mums daug labiau patinka avantiūros, lošimo namai, meilės nuotykiai. Tu mane verti gyventi kaip pensininką! Aš tuoj prarasiu velnišką galią.“ O vieną dieną moteris pažiūrėjo į veidrodį ir pamatė, kad ant pečių jai belikęs tik vienas juodas plaukas - velnias iš nuobodulio mirė. Žalioji mergaitė Kartą gyveno mergaitė, kurios tėvai nežinojo, kad vaikus reikia mylėti. Jie buvo geri tėvai - rūpinosi, pavalgydindavo ją, visko, ko reikia, nupirkdavo. Mergaitė irgi to nežinojo, dėl to, būdama vaikas, jautėsi kuo puikiausiai, bet kai paaugo, draugų namuose pamatė keistų dalykų. Vieną draugę mama apkabindavo ir vadindavo nepelnytai gražiais žodžiais. Kitam draugui tėvai sakydavo, kad „myli“. „Mama, ką reiškia „pasiilgti“ ir „mylėti“?“ - paklausė ji. „Kai užaugsi, suprasi. Tai suaugusiųjų žodžiai“, - daug neaiškino mama, ir mergaitė nebeklausinėjo. Kartą mergaitė susirgo ir buvo paguldyta į ligoninę. Jos palatos seselė buvo labai gera, ji paglostydavo mergaitę prieš miegą ir labai gražiai pavadindavo. Mergaitė pajuto, kad jai labai gera. Taip gera, kaip niekad nebuvo su tėvais, ir ji ėmė norėti, kad seselė būtų jos mama. Bet galų gale ją išrašė iš ligoninės ir viskas pasibaigė. Mergaitė kas dieną darėsi vis liūdnesnė, užsidarė savo kambaryje ir jai nieko nebesinorėjo, bet pati nesuprato, kodėl taip yra. Tėvai galvojo, kad tai tik brendimo kančios ir viskas praeis. Galų gale jos oda ėmė ir pažaliavo kaip varlės. Tada tėvai labai išsigando ir ėmė ieškoti pagalbos, bet niekas nežinojo, kaip jai padėti. Galiausiai tėvai rado vieną keistą moteriškę. Jos plaukai buvo visiškai žili, o veidas lygus it jaunos merginos, ji gyveno atsiskyrusi ir atsisakė už gydymą imti bet kokius pinigus. Pamačiusi mergaitę, ji iš karto suprato, kas yra, ir ėmėsi gydymo. Iš pradžių ji susupo mergaitę kaip kūdikį ir paguldė į lopšį. Mergaitę laižydavo ir supdavo didžiulis šuo. Jo kailis buvo be galo minkštas ir švelnus, o akys kaip žvaigždės. Mergaitės oda tapo rausvesnė, tėvai labai džiaugėsi, o mergaitė dabar kalbėjosi bent jau su šunimi. Tada ragana pradėjo vestis mergaitę į mišką grybų ir uogų, o šuo sekdavo iš paskos. Jie vaikščiojo ir vaikščiojo po šiltus saulėtus miškus, ir mergaitės oda kas dieną darėsi vis rausvesnė, bet vis dar turėjo pilką atspalvį. Kartą ragana triskart suplojo ir šuva pavirto į gražų jaunikaitį ilgais švelniais plaukais ir didelėm akim. Mergaitė taip išsigando, kad pasislėpė už raganos. „Nebijok, juk mes jau pažįstami“, – tarė jaunikaitis ir apkabino ją. Mergaitės oda iš karto pašviesėjo ir ne tik tapo rausva, bet ir pradėjo blizgėti, tarsi būtų padengta aukso dulkėmis. „Aš nenoriu namo! Ar galima likti su jumis?“ - ėmė prašyti ji. Bet ragana likti neleido. Kai mergaitė grįžo namo, ją pamatę tėvai labai nudžiugo. Bet neilgam. Paaiškėjo, kad dabar mergaitės oda taip žiba, jog aplink ją pulkais ėmė rinktis jaunikaičiai. Iš paskos ją ėmė sekioti jaunuoliai, kad ji net nebegalėjo išeiti į gatvę, o prie namų laukė minios dūsautojų, kurie po langais dainavo serenadas ir nešė gėles. Vieną dieną tėvai ir mergaitė tiek nusikamavo, kad vėl nubėgo pas raganą. „Ar galima padaryti taip, kad mano oda būtų kaip visų žmonių?“ - prašė ji. „Taip, yra vienas būdas. Tau teks išsirinkti vieną vaikiną ir ištekėti“, - atsakė ragana. Taip ir įvyko, mergina ištekėjo, tapo tokia pat kaip ir visos ir jau niekada eidami gatve vyrai į ją nebeatsisukdavo.

Kartais perskaitai šaunų straipsniuką, gvildenantį labai aktualų klausimą, į kurį žmonija iki šiol neranda tiesioginio atsakymo. Tas straipsniukas - kaip trumpa ir labai naudinga pamokėlė ;)

Tam tikri meditacijos pratimai gali labai praversti psichoterapijos metu, tačiau meditacijos mokymas nėra psichoterapijos tikslas. Tad kur galima išmokti ir įgusti medituoti? Lietuvoje tiesiog liejasi dvasinių praktikų pasiūla, dvasiniai judėjimai labai skirtingi ir įdomūs, visgi nėra tokios vietos, kurią galima rekomenduoti bet kuriam žmogui, mat mokoma ne vien tik technikos, bet ir dvasinio atstato, o kai kurios dvasinės bendrijos turi ir sektų požymių. Vienas klientas skundėsi: „Kol darome asanas, jaučiuosi praskaidrėjęs ir nusiraminęs, bet kai visi rimtu veidu pradeda kalbėti apie įvairius indiškus dievus, tarsi jie iš tikro egzistuotų, man norisi išeiti ir niekad ten nebegrįžti.“ Psichologijos mokslo atstovai teigia, kad daugelis meditacijos formų – tai savitaiga, relaksacija ir dėmesio koncentracija, taigi, įvairios psichologinės technikos. Žinoma, jei atmesime dvasinę ideologiją, iš kurios gimė meditacija, mes negalėsime perteikti visos jos gelmės. Vis tik pradedančiajam visų pirma svarbu susigaudyti, kaip apskritai galima keisti savo būseną. Todėl šiame straipsnyje pristatysiu įvairias meditacines technikas, suskirsčiusi jas pagal pagrindinius psichologinius komponentus. Be abejo, tai supaprastintas ir tik vienas iš galimų skirstymų. Relaksacija – lengviausia meditavimo forma Būtent apie šį atsipalaidavimo būdą daugelis žmonių dažniausiai sužino iš psichologų ir maišo jį su hipnoze. Skambant raminančiai muzikai psichologas ramiu balsu palaipsniui siūlo atpalaiduoti įvairias kūno dalis, pajausti jose sunkumą ir šilumą, įsivaizduoti raminančius vaizdinius – paplūdimį, mišką ar pievą. Kuo labiau atsipalaidavęs pats psichologas, tuo geriau – atsipalaidavimas užkrečiamas. Galima imtis ir autogeninės treniruotės (kitaip tariant, pačiam atlikti relaksacijos pratimą), bet praktika rodo, kad ne visiems tai sekasi taip gerai, kaip psichologui pravedant relaksacijos užsiėmimą. Jei nesiekiama gilių įžvalgų ar ilgalaikio efekto, relaksacija akivaizdžiai padeda keisti emocinę būseną ir tai gali būti pirmas laiptelis, siekiant sudėtingesnių tikslų. Savęs pažinimas naudojant vaizduotę Taikant šio tipo psichologines technikas naudojami vaizdiniai. Pavyzdžiui, sakoma: „Pamėginkite įsisąmoninti vidinę erdvę, kuri yra tarsi ekranas, atsirandantis jūsų galvoje užmerkus akis. Stebėkite jo spalvas, tyrinėkite, kaip keičiasi vaizdiniai ir koks jūs esate giliai viduje, bet nieko nekurkite, tegul vaizdinys pasirodo pats. Jei vaizdinys netikėtas, tai aiškus ženklas, kad meditacija pavyko.“ Vidiniai vaizdai dažniausiai būna panašūs į pusiau permatomą skaidrę arba į mintį, bet yra ir tokių žmonių, kurie mato ištisus spalvotus filmus. Kad būtų lengviau, dažnai siūloma pradėti ne nuo tuščio ekrano, o nuo konkretaus vaizdinio: „Pabandykite įsivaizduoti, kad jūs esate gėlė, pamatykite tą gėlę. Apžiūrėkite atidžiai, koks jos žiedas, kokios šaknys, kokie lapai? Kur ta gėlė auga ir koks aplink oras? Ko ta gėlė šiuo metu norėtų?“ Šis pratimas gali būti ir puiki diagnostinė priemonė: tai tarsi sapnavimas atviromis akimis ir vaizdinio savybės gana aiškiai atspindi jūsų vidinę būseną ir aktualijas. Gerai, jei jums pasirodė graži ramunė, o gal gėlė nulūžusi, ar nuskinta? Savitaiga grįsta meditacija Naudojant šios rūšies meditacines technikas, vaizdiniai keičiami į teigiamą pusę. Pavyzdžiui, jei žmogus įsitempusią savo kūno vietą mato kaip surištą mazgą ar suspaustas reples, jis turi susikurti vaizdinį, kuriame mazgas atsiriša, o replės atsileidžia. Labai populiarus yra energijos pajutimo įsivaizdavimo ir jos tėkmės harmonizavimo būdas. Negvildensiu sudėtingo klausimo, kas yra psichinė energija, tik trumpai šį būdą pristatysiu. Meditacijos metu žmonės įsivaizduoja, kaip energija teka per energijos centrus, vadinamąsias čakras, energijos kanalus, ir vaizduote, kvėpavimu, garsu bando energijos tėkmę harmonizuoti, o tai pagerina fizinę bei emocinę būseną. Taip medituojant vaizduotėje stengiamasi sukurti teigiamus vaizdinius, pajusti ryšį su dievybėmis, meilės jausmą. Štai kaip atliekama, pavyzdžiui, budistinė savitaiga grįsta meditacija: „Pradėkite meditaciją pajusdami rūpestį ir draugiškumą sau. Prisiminkite vieną savo savybę, kuri jums patinka, už kurią save gerbiant. O dabar atsiminkite kitą žmogų, kuris jumis rūpinosi, buvo geras, dosnus, priminė jūsų galimybes. Prisiminkite jo veidą, įsivaizduokite, kad jis sėdi prieš jus, ištarkite mintyse jo vardą, palinkėkite jam laimės. Dabar prisiminkite tolimesnius žmones ir pabandykite jiems irgi to palinkėti.“ Savitaiga grįstos meditacijos turi svarbų trūkumą – jų efektas gali būti trumpalaikis, ypač jei neįsisąmoninus neigiamų emocijų per jėgą „prilipdomos“ teigiamos emocijos. Tačiau įvaldęs šio tipo meditaciją žmogus gali nusiteikti, pavyzdžiui, sėkmingai pradėti pokalbį su kitu žmogumi, o susiklosčius gerai situacijai galbūt įvyks ir didesnių teigiamų pokyčių. Kaip veikia koncentracijos meditacijos? Kažin ar galima pasiekti nušvitimą atliekant savitaigos meditacijas, mat šiuo atveju trūksta labai svarbaus dalyko – visiško emocijų išgyvenimo. Koncentracijos meditacijas atlikti kur kas sunkiau, bet jų poveikis daug didesnis. Dažnai sacangų – susitikimų su dvasiniais mokytojais – metu aiškinama, kaip tai reikia daryti. Daugelis žmonių nė nesusimąsto, kad jų galvoje yra visiška betvarkė – jie nuolat galvoja apie rūpesčius, sprendžia problemas, kitaip tariant, nebūna čia ir dabar. Koncentracijos meditacijose iš pradžių bandoma sukoncentruoti savo dėmesį į vaizdą, garsą ar judesį, tačiau šių meditacijų esmė – leisti būti tam, kas yra. Nereikia stengtis net gerai medituoti. Pasirodo, pažiūrėti, kas vyksta, kai nėra jokių reikalavimų, yra labai sudėtinga, mes net patys nepastebime, kaip nuolat kažką vertiname, renkamės, bandome išvengti nemalonių jausmų. Pavyzdžiui, viena mano pacientė jautė nuolatinius nugaros skausmus, bet meditacijos metu niekad negalėdavo tiesiog to skausmo priimti, jį pajutusi ji iš karto imdavo pykti ir bandydavo jo atsikratyti, o skausmas nuo to tik stiprėdavo. Daugybė žmonių galvoja, kad per meditaciją būtina stengtis nemąstyti, tačiau su mintimis nereikia kovoti – užtenka tik sąmoningai stebėti, kokios mintys ateina, tarsi po to reikėtų atlikti kilusių minčių ataskaitą. Taigi, turi atsirasti stebėtojas – tam tikras sąmoningumo taškas. Tas tylus stebėtojas ir yra giliausias mūsų „aš“. Čia ir yra meditacijos paradoksas: sakoma, kad norint suvokti, kas yra „aš“, reikia daugelio metų, bet tą galima padaryti tuoj pat. Koncentracijos meditacijų įvairovė Pradėti nuo kvėpavimo stebėjimo gali toli gražu ne kiekvienas – dėmesys bemat nukrypsta kitur. Kur kas lengviau pradėti nuo meditacijos, kai stebimas objektas, kuris yra nenuobodus. Daugeliui žmonių lengviausios yra dinaminės meditacijos, kurių metu koncentruojamasi į paprastus judesius ir mintys pamažu nurimsta. Tuo pasižymi ir dzenbudistų nusilenkimai, ir sufijų sukiniai, ir šamaniškas jėgos ėjimas ir labai lėti judesiai cigune. Žmogus, kuris jau moka koncentruoti dėmesį, gali tai daryti tiesiog išėjęs pasivaikščioti ar sportuodamas, svarbu, kad tuo metu jo neatitrauktų vaizdai ar garsai. Labai dažnai meditacijos praktikoje dėmesys sutelkiamas į garsą, tarkime, į gongo skambesį, giedamą mantrą, arba į vaizdą, pavyzdžiui, žvakės liepsną. Daugelis žmonių patiria meditacinę būseną tiesiog kasdieniškose situacijose: žiūrėdami pro traukinio langą, atėję į simfoninės muzikos koncertą. Kai suvokimas lydi garsą ar kintantį vaizdą, stebėti savo pojūčius, jausmus ir mintis yra daug lengviau. Tradicinėse budistinėse meditacijose, tokiose kaip anapana ir vipassana, kurios plačiai praktikuojamos Lietuvoje, reikia sutelkti dėmesį į kvėpavimą ir įsisąmoninti visus įmanomus pojūčius peržiūrint savo kūną nedideliais lopinėliais. Tokių meditacijų metu, pavyzdžiui, sakoma: „Pabandykite pajausti savo kairę ausį: ar ji šilta, ar šalta, ar drėgna, ar sausa, ar įtempta, ar atpalaiduota ir t. t. Nieko nekeiskite, tik stebėkite.“ Psichologinės meditacinės technikos Be jokios abejonės, stebėjimo meditacijų gydomąją galią išnaudoja ir psichologai. Ją labai lengva patirti atliekant „automatinio rašymo“ pratimą: „Penkiolika minučių rašykite į popieriaus lapą viską, kas ateis į galvą. Nesistenkite rašyti dienoraščio ar įdomiai, tiesiog užrašykite visas šiuo metu kylančias mintis, kad ir kokios jos būtų. Jei mintis neateina, sustoti negalima, reikia rašyti „neateina jokia mintis, visai jokia ir t. t.“ Egzistencinės krypties psichoterapeutas britas J. Gendlinas sukūrė „fokusavimo“ techniką, kuri iš tiesų yra koncentravimosi meditacijos atmaina: „Skenuokite kūną ir ieškokite stipriau jaučiamų vietų. Dažniausiai ten būna susikaupusios emocijos. Kai rasite tokią vietą, bandykite nusakyti, kokio dydžio tas pojūtis? Ar jis šviesus, ar tamsus? Jei jis turėtų spalvą, kokia ji būtų? Kokia jo emocija: neutrali, pikta, liūdna? O dabar įsivaizduokite, kad ta vieta turi protą ir su ja galima bendrauti. Paklauskite, kodėl šis pojūtis atsirado? Stenkitės išbūti su tuo pojūčiu, kad ir koks jis būtų. Jei jis nieko jums nesako, nereikia nieko daryti – pradėjus į jį tiesiog žiūrėti, jis ima keistis.“ Paprastai ši meditacija iš pradžių atliekama kartu su psichologu. Jis gali užduoti vieną kitą klausimą, bet nieko nekomentuoja, tik pakartoja tai, ką pasakė klientas. Kito žmogaus buvimas labai palengvina meditavimo procesą, todėl, mano giliu įsitikinimu, pradedančiam medituotojui verta pirmiausia išbandyti tokį meditavimą dviese. Meditacijų įvairovė neaprėpiama. Egzistuoja meditacija, susijusi su pakitusia sąmonės būsena, „tantrinė meditacija“, kai medituojama seksualinių santykių metu, „valdomas sapnavimas“ ir daug kitų, bet jos yra gana sudėtingos, o šio straipsnio tikslas – apžvelgti meditavimo pradžiamokslį. Meditavimo sunkumai Nors meditacija yra veiksminga priemonė, padedanti išlaikyti ar atstatyti psichinę pusiausvyrą, visgi reguliariai medituojančių žmonių man teko sutikti labai mažai. Kodėl? Dalis bandančių medituoti atsisako šios praktikos dėl nepatogios sėdėjimo pozos, kuri, tiesa, toli gražu nėra pagrindinis dalykas: medituojant svarbiausia atsisėsti tiesia nugara ir kaip galima labiau atsipalaiduoti, kad nereikėtų daug judėti, net jei sėdi ant kėdės. Kitus nuvilia jiems netinkantis meditacijos būdas. Pavyzdžiui, jums gali nepavykti sukoncentruoti dėmesio į vaizdą, o į garsą arba į judesį gali puikiai pavykti. Treti bando pradėti medituoti apimti streso, tačiau tokiu atveju medituoti pavyksta tik pažengusiems. Patyrus didelį stresą kur kas geriau bandyti nukreipti dėmesį į kitą intensyvią veiklą, išsikrauti fiziškai, išsiverkti ar kam nors „išlieti dūšią“, o meditavimo mokymuisi jau reikalinga bent šiokia tokia pusiausvyra. Kai kurie žmonės išsigąsta, kad kartais po meditacijos būsena pablogėja, bet dažniausiai tai yra kaip tik geras ženklas, rodantis, jog žmogui pavyko prieiti prie tikrųjų jausmų, tik tie jausmai nėra tokie, kokių jis norėtų. Didžiausia kliūtis yra ta, kad mokytis medituoti reikia reguliariai, taip, kaip mokantis groti kokiu nors instrumentu. Daugelis mokinių klausia mokytojų: „Ką daryti, jei nepavyksta sutelkti dėmesio?“ Ir išgirsta vis tą patį atsakymą: „Bandyk jį sutelkti vėl.“ Taigi, jokio stebuklingo būdo nėra. Mokantis meditacijos labai svarbus yra mokytojas. Ir ne vien dėl to, kad tik retas žmogus gali prisiversti praktikuoti. Netinkamai parinkta ar atliekama meditacija gali ir pakenkti. Pavyzdžiui, pastebėjau, kad į mazochizmą linkę žmonės medituodami ne stebi save, o turi galimybę dar kartą save nubausti ir pasikankinti. Kartą viena moteris, grįžusi iš vipasanos stovyklos, man ir sako: „Žinai, viduje tokia keista ramybė, kad nieko nebejaučiu savo sūnui ir vyrui. Matau juos tarsi televizoriaus ekrane.“ Taigi, stebėjimo meditacija žmonėms, kurie ir taip yra linkę į per didelį atsiribojimą bei savistabą, taip pat gali pakenkti. Tarsi grįžimas namo… Niekas nesiginčija, kad fiziniai pratimai stiprina kūną. Meditacija – tai sielos pratimai, kurie gali ją labai sustiprinti. Fakyrų ir jogų pasiekimai mums rodo, kokia reali medituojančio žmogaus jėga. Meditacijos naudą patvirtina ir kompiuterinė smegenų tomografija: pasirodo, jos metu funkcionuoja kur kas daugiau smegenų sričių ir galima pasveikti net nuo, rodos, neišgydomų ligų. Žmonės, kurie gali ilgai būti apimti meditacinės būsenos, yra daug kūrybiškesni ir jiems labiau sekasi. Bet tai tik šalutinis rezultatas. Meditavimo minutės, nesvarbu, ar specialiai medituojant, ar savaime, dažniausiai yra laimingiausios gyvenimo minutės, tarsi grįžimas namo, kai nurimsta begalinis apmąstymų srautas, galima pamatyti svarbiausius dalykus ir bent sekundę iš tikrųjų pabūti dabartyje. Atsipalaidavimas yra toks malonus! Daugelis žmonių jį bando pasiekti vartodami alkoholį, narkotikus ir kitas kenksmingas priemones. Tai kodėl gi nepabandžius išmokti medituoti?

Daugelis turbūt esate girdėję apie autogeninę treniruotę bei kitus emocinės būsenos keitimo būdus. Daugiausia šių būdų – pavadinkime juos meditacijomis – siūlo dvasiniai mokymai.

Pasąmonė. Laisvasis rašymas Vakar atsiverčiau 1951 m. Niujorke išleistą knygelę ir radau tokį autorių: Leonas Lėtas. Jeigu jau norisi pakalbėti apie rašymą, pasitelkiant į pagalbą pasąmonės srautus, tai įžangai jo prozos ištrauka bus geriausias pavyzdys: Oranžiniu mostu sunkioj sidabrinėj vazoj paduota mėlyno dangaus žievė gyva šventes sekliukuose kiekviename egzemplioriuje (kieno?!) stale. Sidabrinio rėžinio skraistė grakščia žodžių inkrustacija nupuls ir nieko nebedegins. Kas žodis – snaigė taurėj gintaro, sidabras tai, kaip kiekis vandens. O aš jį laikau rankoje. Šešiarėžinio žalio sulenkimais tarsi šikšnosparnio sparnai, prarasta grožine vienoda spalva didžiosios paslapties akimirkoje, – štai daina! Ne, tai ne beprotis, tai anų laikų egzodo modernistas. Ir jo kliedesiuose visgi galima atrasti minties liniją (tik sunku ieškoti). Visgi jo rašymo metodas (na, pats jis man apie tai, kaip rašė, nepasakojo, aš tik spėju iš rezultato) – laisvasis rašymas. Tam reikia atsisėsti, įkvėpti ir rašyti be perstojo bent dešimt minučių. Rašyti taip, kaip bėgti neatsigręžiant. Dėkui Froidui, dabar kiekvienas moksleivis žino apie pasąmonės egzistavimą. Pasąmonė yra visuma psichinių procesų, kurie subjektyviai nekontroliuojami, sako Vikipedija. Aš ją įsivaizduoju, kaip platų kanalą, kuriuo teka visoks gėris ir brudas – genialios, naujoviškos idėjos, neoriginalios, iš aplinkos į galvą patekusios šiukšlės. Tame kanale rasi kuo įvairiausių detalių, kurias sudėjus vieną prie kitos gali gauti ir nuostabų, ir visiškai nepadorų vaizdelį. Aktoriai (ir rašytojai, ir visi menininkai) būtinai nori pamatyti, kas plaukia tuo kanalu. Dar daugiau – ne tik pamatyti, bet ir sužvejoti ką nors naudingo. Nes būtent ta srovė yra mūsų kūrybingumo esmė. Aktoriai žaidžia tokį žaidimą: po du sustoja surėmę kaktas ir sako po vieną žodį vienas paskui kitą ir taip keletą minučių. Svarbiausia čia nuimti cenzūrą – keiktis ir sakyti visokiausius „negražius“ žodžius, neužgniaužti, jei tik lenda į galvą – spjauti lauk. Ir ne visiems iškart sekasi laisvai nusišnekėti ar keiktis. Mūsų vidinis cenzorius, ne be mūsų tėvų ir mokytojų pagalbos, jau paauglystėje toks stiprus, kad nebemokame laisvai asocijuoti. Iš tiesų – bijome. Savo pasąmonės. Savęs pačių. Pasąmonė visada sergsti ir saugo tai, kas yra įgyta ir įsisavinta, nesvarbu, ar tai automatizuotas įgūdis, gebėjimas, ar kokia nors nuostata, pamatinis požiūris, norma. Pasąmonės konservatyvumas yra vienas pagrindinių jos bruožų. Būtent pasąmonės dėka visa, kas yra individualiai įsisavinta, įgyta, gali įgauti imperatyvumo, griežtumo ir kategoriškumo savybių, kas būdinga nesąlyginiams refleksams. Tokios savybės gali paaiškinti ir tai, kad tam tikri gyvenimo momentai, kurie buvo kažkada (pvz., vaikystėje) suvokti nesąmoningai, gali traumuoti, veikdami inertiškai (be jokių sąmonės ar valios pastangų), nors jie buvo įsisavinti dar toli iki sąmoningo jų supratimo. (Vikipedija) Neįmanoma kurti, neparodant to, kas yra viduje. Taigi, jeigu per gyvenimą sukaupei tiek negerų dalykų, jog esi įsitikinęs, kad tavo pasąmonės srautas labiau panašesnis į kanalizaciją nei į kūrybos šaltinį, nesitikėk tai nuslėpti. Bet kita vertus, niekas nesitiki švaraus srauto. Be to, pirmiausia reiktų įsitikinti, kas ten yra, pažvelgti į savo vidų. Rašytojai taip pat turi žaidimą: tai yra minėtas laisvasis rašymas. Rašant kompiuteriu, siūloma užtamsinti ekraną, kad negalėtum vertinti ką tik parašytų žodžių, kad bėgtum pirmyn neatsigręždamas. Galima rašyti, nusistačius kokią nors temą, galima rašyti tiesiog bet ką, bet temos. Sustoti draudžiama: jeigu nežinai, ką rašyti, kartok paskutinį žodį ar frazę tol, kol atsiras nauja mintis. Galima rašyti be skyrybos ženklų, padrikus žodžius. Jeigu jaučiate įtampą, tegul jums padeda atpalaiduojanti muzika. Kadangi toks rašymas gali tęstis be galo ir galima prarasti tikslaus laiko pojūtį, rekomenduojama užsistatyti laikrodį, kuris praneštų apie finalą. Užrašius tokį srautą, ateina laikas pažvelgti sau į akis: perskaityti. Nebūtinai ten bus tik šiukšlės. Būtinai turėtų būti nuostabios nesąmonės. Tačiau iš jų gali susidėlioti koks nors logiškas sakinys, įdomi, netikėta nuotaika, keistos, absurdiškos detalės, aplinkybės. Neveltui tokį žaidimą rašytojai naudoja tais momentais, kai galva užsiblokuoja ir reikia kažkaip judėti pirmyn. Nebūtina tai, ką radai, rodyti kitiems. Tai gali būti labai intymūs dalykai. Tačiau kai kas labai puikiai žvejoja savo pasąmonėje. Įtariu, kad taip ir gimsta tokie eilėraščiai, kaip šis (autorė Aušra Kaziliūnaitė): jūsų sąskaitos likutis nepakankamas daunės žuvys sulipusios statinėje viena ant kitos bando įžvelgti DIDELĘ prasmę – išsiskaičiuoti poriniais neporiniais pasiporuoti iškišti snukelį daugintis mažintis susidėti viską siųsti velniop atsiimti visas chromosomas garsiai išdainuoti išvapėti iškūkčioti „trisomija mano sese“ ta melodija tarsi stotelė ties 21–ąja tarsi Janonio aikštėje besimėtantis talonėlis ar daugiakalbės moters dvejonė: kuria kalba apraudoti savo mirštantį vyrą? „trisomija mano sese“ nepaleidžia neatleidžia krato galvą kai bandai teisintis – prunkšteli daunės žuvys sulipusios statinėje viena ant kitos bando suvokti DIDELĘ prasmę – įmesk tai kengūros sterblėn lai šokuoja toli toli Ir ką – blogai? Labai netgi gerai. Sakoma, kad didžiausia rašytojo kova vyksta ne su leidėjais, ne su skaitytojais, ne su kritikais, o su pačiu savimi – prie rašomojo stalo. Taigi, pažink savo priešą! /Sandra Bemotaitė/

Kas pasidaro juokinga, negali būti pavojinga. (Volteras) Kur širdys kietos, juokui nėra vietos. (V. Šekspyras) Juokas turi nuskaidrinti veidą, o ne bjauroti jį. (Ž. M. Giujo) Linksmumas – tai dangus, po kuriuo žydi visa, išskyrus pyktį. (Ž. Polis) Nuoširdus juokas – tikras dvasinės sveikatos požymis (M. Gorkis) Humoras – didi jėga. Niekas taip nesuartina žmonių, kaip smagus, nekandus juokas. (L. Tostojus) Neprarask humoro. Žmogui jis – lyg rožei aromatas. (Dž. Golsvortis) Smagus juokas gydo sielą (Aristotelis) Iš visų kūno judesių kvatojimas yra sveikiausias: jis skatina virškinimą, kraujotaką ir sužadina visų organų gyvybines jėgas. (K. V. Hufelandas) Juokas – didis tarpininkas, dažnai padedantis atskirti tiesą nuo melo. (V. Belinskis) Džiaugtis gali tik tas, kuris suteikia džiaugsmą kitiems. (D. Baironas) Ir džiaugsmas, ir meilė yra sparnai į didžius darbus. (J. V. Gėtė) Džiaugsmo būsena – patvirtinimas, kad esame gyvenimo tekmėje. (Ž. Renaras) Žmogus turi būti linksmas. Jei džiaugsmas baigiasi, ieškok, kur suklydai. (L. Tolstojus) Gyvenimas skirtas džiaugtis, kurkite jį džiaugsme, nes gyvenimas duotas žmogui, o ne žmogus – gyvenimui. (E. Glasgou)

Juokas, kaip pati galingiausia teigiama emocija, tonizuoja visus fiziologinius procesus. Juokiantis išsiplečia kraujagyslės ir kartu vidaus organai geriau aprūpinami krauju bei deguonimi, aktyvuojami cheminiai procesai. Todėl nenuostabu, kad juokas visais laikais buvo laikomas teigiamu reiškiniu žmogaus gyvenime. Mokslininkai nustatė, kad juokas mažina kraujospūdį, skatina skausmą slopinančių medžiagų skyrimąsi. Maža to, juokas stimuliuoja įvairius raumenis (atsipalaiduoja apie 80 raumenų grupių) ir gerina plaučių darbą. Juokas stiprina imunitetą, stabdo streso hormonų (kortizono ir adrenalino) gamybą ir didina endorfinų, mažinančių skausmą, suteikiančių žmogui euforijos pojūtį, kiekį. Jis stiprina širdį ir mažina kraujo spaudimą. Juokiantis pasikeičia kvėpavimo ritmas: įkvepiama giliau ir ilgiau, o iškvepiama trumpiau. Taip pagreitėja dujų apykaita, o dėl to pagerėja visų organų veikla. Juokas – tai saulė: jis nuvaiko miglą nuo žmogaus veido. (V. Hugo) Dvasios džiaugsmas yra jos jėgos požymis. (R. V. Emersonas) Juokas – tai žmonių meilė. (L. Tolstojus) Humoras – gelbėjimosi ratas gyvenimo bangose. (Dž. Labokas) Mums džiaugsmą dovanoja ne aplinka, o mūsų požiūris į aplinką. ( F. de Larošfuko) Geriausias išminties įrodymas – nesudrumsčiama nuotaika. (M. de Montenis) Linksmas žmogus susikuria linksmą pasaulį, niūrus žmogus – niūrų. (S. Smailsas) Pasidalytas džiaugsmas didėja. (Dž. Holendas) Niekas taip nevargina, kaip niūrus protas. (I. Turgenevas) Džiaugsmas, kurį mes dovanojame kitiems, yra žavus tuo, kad, kaip ir kiekvienas kitas atspindys, sugrįžta į mus, dar labiau spindėdamas. ( V. Hugo) Amžinai niūrūs žmonės man visada įtartini; jeigu jie neapsimetinėja, tai arba jų protas sutrikęs, arba skrandis. (A. Gercenas) Mokėjimas lengvai pereiti nuo juokų prie rimtų dalykų ir nuo rimtų dalykų prie juokų reikalauja didesnio talento nei paprastai manoma. Dažnai juokas parodo tiesai kelią, antraip perteikiama tiesa nepasiektų tikslo. (F. Bekonas)

VYRO klausimas: Noriu prašyti Jūsų pagalbos ir patarimo kaip susikalbėti man su savo kūnu. Kaip pamilti save? Nebejaučiu sau jokios pagarbos – nuolatinis valgymas, pasyvus rūkymas ir pastovus gėrimas savaitgaliais. Manau tuoj į žmogų nebebusiu panašus. Turiu 20 kg antsvori, surukau po pakelį cigarečių per dieną, prisigeriu pastoviai iki “komos” būsenos. Manęs jau net draugai nebeatpažįsta. Nukabinti jau dominančią panelę net nebeturiu noro, pradėjau jausti gyvenimui apatiją. Sveikatos problemos jau invalido pažymėjimo prašosi. Prašau, pagelbėkite kuo galima??? ATSAKYMAS: Yra įvairių metodų, praktikų ir būdu kaip galima susitvarkyti savo gyvenimą ir judėti į priekį. Norint jį kardinaliai pakeisti aš rekomenduoju susirasti žmogų kuris tau galėtu padėti gyvai su tavimi dirbant nuolatos. Grįžtant prie klausymo. Kas tavo gyvenime atsitiko, kad taip pradėjai gyventi? Kokie įvykiai tai įtakojo? Viskas kas vyksta tavo gyvenime turi priežastis ir pasekmes. Radus priežastis ir jas pašalinus galima išsivaduoti iš tave supančių pančių (pasekmių). Kitas dalykas, dėl kokių priežasčių tu geri ir be saiko valgai? Iš esmės turi turi savęs klausinėti ir rasti priežastis, dėl kokių priežasčių taip gyveni kaip gyveni? Taip elgiesi kaip elgiesi? Tada susitvarkyti su savo emocijomis, nes mano manymų jos tave dabar labiausiai ir “ėda” iš vidaus. Bet turiu gera žinia. Emocijos yra tavo ir niekeno kito, todėl su jomis gali susitvarkyti tik reiks padirbėti. Tada turėtum mintyse matyti savo gyvenimo vizija, kaip tu atrodai, kaip tu jautiesi, ką tu veiki ir judėti link jos. Dabar ką tu savo mintyse matai, tik tai, kad sveri 20kg daugiau, nuolatos geri ir valgai. Matyk tokį save, koks nori būti ir judėk link to. Man tavo būsena labai pažįstama, nes pusę metų pats buvau joje. Viršsvoris, viskam apatija ir t.t. Viena diena tiesiog suvokiau, kad jau nebegaliu švaistyti savo gyvenimo ir turiu judėti į priekį, kas buvo to nebėra. Pradėjau mankštintis, medituoti, sportuoti. Skaityti sėkmės psichologijos knygas, tobulėti. Jeigu aš atsistojau ant kojų, gali ir tu. Gal kada galėsite patarti, kai artimas žmogus pradės tokį pokalbį.

"Visada matai žmones ir situacijas pro savo nuomonių prizmę. Nuomonės ir atmintis trukdo tau patirti realybę. Kiekviena nuomonė yra įspūdis. Veidrodis atspindi bet ką, esantį priešais, bet tą pačią akimirką, kai veidrodį patrauki, atspindys pasikeičia, nebelieka to, kas buvo atspindėta. Nelieka jokio įspūdžio."

"Pyktis yra silpnumo požymis, kaip ir grubumas. Dažnai žmonės, kurie per daug malonūs, neprisiima jokios atsakomybės. Rinkis vidurinįjį kelią – būk malonus ir tiesus. Savaime tai yra meistriškumas."

Taip taip taip. Jau tikra vasara prasidėjo. kaip gera, kai nereikia jokių švarkelių, šiltų batų ir panašiai. Visų kūnai įgauna įrudį, šypsenų daugėja ir visi vandens telkinukai apgultyje. Naudokitės visom progom, kad pasimėgautumėt tais visais vasariškais malonumais. Gero poilsio arba gerų, smagių poilsio minutėlių tarp darbų.

Naglis