Kūčios

Palauk Eitvyde, ji tik 13 metų galų gale :)

Na ir? Nuo to ji tampa mažesniu svečiu? :) Jei ji pažįsta tavo vyro tėvus ir jai jie patinka, tai kame bėda? O jei nepatinka ar nepažįsta (vienas vakaras per vestuves ar pan. nesiskaito..) ar bus jai malonu pas juos eit? Ji jau apie tai žino? Jai taip - sakė savo nuomonę? Jei ne - nemanai, kad tai nepagarba? Norėtum nuvažiuot kur į svečius ir prieš savo valią būt kažkur nutempta, nes esi tik 13-kos? Aš - NE.

Šiaip tai jei jau nusprendei ją temptis, tai kam dar klausi?

Ne Etvyde sorry bet tu pyyp, tai žinomą ji juos pažystą, mačius daugybę kartų ir t.. apie tai su ja buvo kalbėtą milijoną kartų, ir jai giliai dzin kur, svarbiausią SU KUO.

O ir klausimas buvo iškeltas ne dėl to. Įsiskaityk pirmą.

Skaičiau ir pirmą ir paskesnį :) pyp manęs dar niekas nevadino - dėkui :)

Kaip romantiska O tai jis gal su tevais nera toks artimas, ar tiesiog labiau patinka su tavo tevais svesti ;)

Jei netinkamoj vietoj įkėliau, tai galima perkelt

Pasiskaitymui ir susimąstymui:

Kaip jūs visi jau žinote, artinasi mano gimtadienis. Kiekvienais metais mano garbei surengiama didžiulė šventė, tad manau, kad ir šiais metais ši šventė dar sykį įvyks.

 

Šiuo laikotarpiu visi skuba apsipirkti, ieško dovanų, mirga daugybė reklamų televizijoje, radijuje bei laikraščiuose - visa tai palaipsniui vis garsiau skelbia, jog mano gimtadienis artinasi. Iš tikrųjų gera žinoti, kad bent kartą metuose kai kurie žmonės galvoja apie mane. Tačiau pastebiu ir kita dalyką: jei pradžioje žmonės, atrodo, suprato ir, regis, dėkojo už visa, ką jiems padariau, tai laikui bėgant jie, rodos, vis sunkiau beatsimena šios šventės priežastį.

 

Šeimos ir draugai susiburia maloniai praleisti laika, bet jau ne visada žino šios šventės prasmę. Atsimenu, kaip praeitais metais mano garbei buvo suruošta didžiulė puota. Valgomojo stalas buvo nukrautas skaniausiais patiekalais, pyragais, vaisiais ir saldumynais. Kambaryje buvo nuostabios dekoracijos ir gausybė ypatingai supakuotų puikių dovanų. Bet žinote, ką? Aš nebuvau pakviestas... Teoriškai buvau garbės svečias, bet niekas manęs neatsiminė ir niekas neatsiuntė pakvietimo.

 

Šventė buvo mano garbei, bet kai ta didinga diena atėjo, mane paliko lauke ir prieš pat nosį užtrenkė duris... O aš vis tik norėjau būti kartu su visais ir pasidalinti vaišėmis. Iš tikrųjų,

tai visa manęs jau nebestebina, nes jau keletą metų prieš mane užsitrenkia visos durys.

 

Kadangi nebuvau pakviestas, nusprendžau prisijungti prie švenčiančiųjų tyliai, kad niekas manęs ir nepastebėtų. Įsitaisiau kamputyje ir stebėjau. Visi gėrė, valgė, krėtė kvailystes ir juokėsi iš visko. Praėjo nemažai laiko. Galiausiai atėjo tas storas žmogelis su balta barzda ir ilgu raudonu drabužiu. Jis nesustodamas juokėsi: "Cha cha cha!", po to atsisėdo į krėslą, o visi vaikai bėgo prie jo ir šaukė: "Kalėdų senelis! Kalėdų senelis!", tarsi šventė būtų buvusi jo garbei.

 

Vidurnaktį visi pradėjo sveikinti vienas kitą ir glėbesčiuotis. Plačiai ištiesiau savo rankas ir laukiau, kada kas nors ateis manęs apkabinti. Ir... žinote, ką... niekas pas mane neatėjo. Staiga jie visi ėmė keistis dovanomis ir su didžiausiu įkarščiu vieną po kitos jas išvynioti. Kai viskas jau buvo išpakuota, pažvelgiau, ar neliko netyčia vienos dovanėlės ir man... Ką jūs jaustumėte, jei jųsų gimimo dieną visi keistūsi dovanomis, o jūs negautumėte nė vienos?

 

Galiausiai supratau, kad šiame vakarėlyje nebuvau nei laukiamas, nei trokštamas ir tyliai išėjau.

 

Kiekvienais metais tai vis labiau pasireiškia. Žmonės atsimena tik tai, ką geria ir valgo,

kokias dovanas gavo, o apie mane jau nebegalvoja niekas.

 

Norėčiau, kad per šių metų Kalėdų šventes leistumėte man ateiti į jūsų gyvenimus.

Norėčiau tikėtis, kad prisiminsite, jog prieš daugiau kaip 2000 metų aš atėjau į pasaulį,

kad už jus atiduočiau savo gyvybę ir galutinai jus išgelbėčiau.

 

Šiandien aš tetrokštu vieno: kad jūs VISA ŠIRDIMI tuo tikėtumėte.

 

Kadangi daugelis nepasikvietė manęs į šventę praeitais metais, šį kartą pats surengsiu savo šventę ir tikiuosi, kad jūs gausiai prie manęs prisijungsite. Teigiamo atsakymo į mano kvietimą vardan paskleiskite šią žinią kuo plačiau - visiems žmonėms, kuriuos pažįstate.

 

Visą amžinybę būsiu jums už tai dėkingas.

 

Labai stipriai jus myliu ir bučiuoju -

 

Jėzus 2007-12-18

Nu jau atsiprasau...

Siaip tai daug tiesos tame is tikruju viskas labai sumaterialejo..Galvojat vaikams labai rupi, kad butent sia diena gime Jezus, labai abejoju..Jiems si svente asocijuojasi su Kaledu seneliu ir kalnu dovanu..Zinau, kad pati panasiai jauciausi..Dauguma tevu tikriausiai ir patys pamirso tikraja sios sventes paskirti..Bent jau as netikiu baznycia ir jos sukurtais ritualais, kad viskas turi buti butent taip ir ne kitaip..Tikiu, kad Dievas yra, bet ji garbinu savaip, tad ir Kuciu vakara lauziu plotkeles taip ji pagarbindama ir padekodama uz praejusius metus ir uz tai, kad vis dar cia esu..Bet nesiruosiu pasninkauti ir valgyti tik zuvi per Kucias tik todel, kad kazkas sugalvojo taip save kankinti

Kada turi ateiti KALEDU senelis?Ir kodel jam neskirti daug demesio,jei jis nesa dovanas?Dziaugsma?Kai kuriu zmoniu noru issipildyma?

Sutinku is tikruju,kad prasme sios sventes seniai primirsta...Liudna.Bet net pasidairius po parduotuves:ar matet kokia prakartele pirkti? As nepastebejau.Pernai radau,maciau,siemet-ne vienos...

Man keista,kad kazkas raso laiska Jezaus vardu ir dar data nurodyta...Susidaro toks paveikslas,kad Jezus-demesio,garbinimo istroskes...Na cia tik man tokia nuomone gal susidare...

Del to tai sutinku, kad kazkam matyt demesio truksta, jei sugalvoja taip parasyti Jezaus vardu, bet nepamirskime fakto, kad zmones keiciasi ir pirmenybe teikia dovanu ieskojimui, nei susimastymui, kaip nugyvenome metus ir kam turetume buti dekingi, kad vis dar esame..Kaip kad ir pati minejai, jog nematei ir neradai jokios prakarteles ir pan.