Pereiti prie turinio
VIAGRA

Poezija

Sukūrė VIAGRA Romantika

Rekomenduojami pranešimai

vėja    2

vėja
Atrašyta

Estradinė - mano širdis.

O sceną, turbūt, išardys.

Ir tuščios - užkaltos kasos.

Dujotiekiui duobės kasamos.

Ir debesys vėl - už pečių.

Ir pradedu vėl iš pradžių.

Pažįstamas liūčių plakimas.

Estradinis - mano likimas.

 

/Vaičiūnaitė/

и не пойму, откуда и куда я двигаюсь, как много я теряю во времени, в дороге повторяя: ох, Боже мой, какая ерунда

 

Dovanėlėflow14.gifforumo%20simpatija.gifmenas.gif

veja2.gif

Dalintis šiuo pranešimu

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Eitvydė    6

Eitvydė
Atrašyta

Na štai dar vienas forumietis mėgstantis eiliukus :rolleyes:

 

ATODŪSIS

 

Laikas eina greičiau

Nei galėtum tikėtis

Vietoj giedro dangaus

Debesų pilnas skėtis...

Vietoj meilės - tyla

Vietoj saulės - žibintas

It lėlė ant virvutės

Jauties pakabintas...

Vos ką nors padarai

Tuoj imi to gailėtis

Nepavyko atspėt

Ko bijot, kuo žavėtis...

Nepavyko pamiršti

Nepavyko suprasti

Savo sielos tamsoj

Saulės spindulių rasti...

Pažiūrėjęs atgal

Atsidūsti dar kartą

Gal prakeiksi gyvenimą

Savo sutartą...

Gal bandysi pamiršti

Gal bandysi išeiti

Pasirinkęs per didelę

Dozę ar greitį...

Arba liksi gyvent

Jeigu jausies to vertas...

 

/?/

Dovanėlės

flow9.gifVIP.gifflow14.gifpagalba.gifpagalba%20moder.gif

Dalintis šiuo pranešimu

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

jurk    1

jurk
Atrašyta

Mano mylimiausios eilės :super:

 

Šį rytą

Pasaka sode šarmota rymo..

Šį rytą

Baltos nuotakos takeliais vaikšto--

Tyliai taip-

Nesugurgžda šilko skaros--

Tyliai taip-

Lyg padangėj baltas garas.

 

Ją vakar išvariau

Kaip siurbėlė Ji čiulpė mano kraują.

Ar aš verkiu?

Ar Jos verkiu?

Ar vėjai kaminuose rauda?

Kur Ji?-

Manoji meilė ugniažiedė?

Ją išvariau

Į tuščią šaltą naktį

Ir užsklendžiau duris.

Ak-vakar,vakar--

 

O šįryt

Sodo medžiai-baltos nuotakos..

O šįryt

Spindinčiais takais Jinai sugrįžo..

Manoji meilė ugniažiedė!

Baltais takeliais ji sugrįžo.-

 

Ko sugrįžai?

Ko parėjai,nelaukiamoji?

Man tavo burtų vergija skaudi skaudi--

Ji tyli.

Snaigės pėdas mūs užkloja--

Juntu Jos lengvą ranką

Ant peties.

Ir ant snieguoto mūsų tako

Pabyra briliantai mėlyni--

Jos ašaros--

 

(S.Nėris. "Baltoji poema")

 

Apskritai esu įsimylėjusi Salomėjos Nėries poeziją dar nuo mokyklinio suolo - ji tokia moteriška, tokia gyva :flower:

Dalintis šiuo pranešimu

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

vėja    2

vėja
Atrašyta

kartais taip švariai norėtųs

donkajokiškai galbūt

atsiras ir kvailiui vietos

kvailio vietoje pabūt

 

pasinert ir tyliai tyliai

taip kad niekas nė mur mur

taip kad net savęs nemylint

išsinertum kur kitur

 

taip ramiai lyg sektum Kristum

lengvapėdiškai vos vos

kad taip imtum ir išskristum

iš sapnuojančios galvos

 

ir daugiau jokių graužimų

atgailavimų tačiau

prie darnaus kvailių vežimo

tik prisiriši tvirčiau

 

ir dardi į tolių tolį

per metaforų žemes

per palyginimų molį

kol į patvorį išmes

 

Marčėnas

и не пойму, откуда и куда я двигаюсь, как много я теряю во времени, в дороге повторяя: ох, Боже мой, какая ерунда

 

Dovanėlėflow14.gifforumo%20simpatija.gifmenas.gif

veja2.gif

Dalintis šiuo pranešimu

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Jarmina    5

Jarmina
Atrašyta

Skaisti kaip ryto rasa

Ašara rieda balta.

Džiaugsmo ji kupina, nes aš suradau Tave.

Sunkūs buvo keliai,

Smaugė, kankino žiauriai, bet meilė užvaldė galutinai,

Suėmė mano širdį rimtai.

Kad ir kaip Tave myliu...Kartais labai liūdžiu,

Nes suprantu, jog Tavęs dabar šalia neturiu,

Kad Tu galbūt dabar apie mane net negalvoji,

Kad kažkam širdį aukoji. Slapta atsidūstu.

Tikiuosi, labai klystu, nes kai Tavęs šalia nėra

Mano mintis užvaldo prakeikta tamsa.

Tada aš pakvaištu, pasiduodu tamsai,

Bet meilė, kurią jaučiu skina man kelią

Pas Tave. Laiminga tik su Tavim esu,

Tik kai Tavo širdį šalia juntu, nes

Tave labai MYLIU!

8c837d9c8540.gif

Dalintis šiuo pranešimu

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Jarmina    5

Jarmina
Atrašyta

Kiekviena diena gali būti paskutinė.

Susimąstyk...

Jei ko nori iš gyvenimo, pradėk to siekti jau dabar.

Jei ką myli - pasakyk,

Netylėk.

Juk vėliau gali nespėti ištarti šių žodžių,

Arba mylimas žmogus jų nebegalės išgirsti.

Jei ką nori pasakyti - rėk!

Tegul visi išgirsta Tave.

Jeigu turi svajonę, įgyvendink ją.

Nelauk kažkokio stebuklo.

Gyvenime reikia pasiimti pačiam.

Nedelsk.

Nelauk ir negalvok.

Daryk tai, ką nori, kaip moki.

Bet stenkis neskaudinti mylimų žmonių.

Prisimink, rytoj jau gali būti vėlu...

8c837d9c8540.gif

Dalintis šiuo pranešimu

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

vėja    2

vėja
Atrašyta

naktį, kai katės užgęsta

ir bažnyčių stogų nesimato,

kai juoda aplinkui, taip juoda,

ir tylu, kai aplinkui tylu,

 

tu priklaupk taip arti, kad išnyktų

net patys mažiausi atstumai,

taip, kad nieks nepajustų,

kaip krenta iš lūpų dangus,

taip, kad tas, kur bijojo, suprastų –

daugiau nebebijo.

 

ir klausyk.

 

ar girdi? – tai meilė rūdija.

taip ramiai ir lėtai –

panašiai kaip jos laukęs žmogus.

 

 

 

Paulius Norvila, Naktį

и не пойму, откуда и куда я двигаюсь, как много я теряю во времени, в дороге повторяя: ох, Боже мой, какая ерунда

 

Dovanėlėflow14.gifforumo%20simpatija.gifmenas.gif

veja2.gif

Dalintis šiuo pranešimu

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

rassske    0

rassske
Atrašyta

Ar ateina pas mane meilė?

Šiltas jausmas aplanko mane.

Širdis dreba, bijodama tavo žodžių karštų....

Galime viską pradėt!

Akies krašteliu paliestą žvilgsnį, tirpstu nuo jo...

Širdyje pajuntu meilę, šiltą žvakių vašką,

Kuris greitai sustingsta širdyje...

Lietaus spindesys pasirodė dangui,

Gal tai mūsų šaltas požiūris į gyvenimo permainas?

Pasikeitimas slegia širdy...

Pagalvės kampučiu, liečiu tavo švytintį veidą,

Žydras akis, matau kaip veidrodį prieš save...

Tyras, bei šiltas žodis, paliečia mano jautrią širdy,

Gyvenimo trupinys pasimeta ir iki šiol nesuranda savo kelio.

Ar tu man patinki?

Širdis laukia tavo atsakymo, protas nesuvokia minties,

Kad mano šiltoje širdyje tavo žodis man brangiausias.

Kodėl tu bijai manęs?

Aš paprasta, o gal, tavo manymu, aš drugelio aukštyje?

Nepasiduok, o mylėk mane... :-*

 

(p.s. mano kurtas) :) :super::super:

Dalintis šiuo pranešimu

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

vėja    2

vėja
Atrašyta

Kalbu apie gražų vyrą,

dailų it jaunas dievas, bet vyrą nejauną:

 

 

 

 

blausiai švytintis, kaip jaunas dievas,

aštrus ir sausas, kaip vėjas,

žvilgsnį apblausiantis dievas aguonų

ir vokus klijuojantis miego niūniuojantis dievas

 

žvarbią kovo mėnesio kaktą

rūsčios upės vagoja

kerta tamsiai mėlynos gyslos

smilkinius, lipnius kaip vėjas gegužy.

nuostabos raukšlės ir rūpesčio raukšlės

kryžiuojas, tvoskia vėjas birželio

į įkaitusį narvą kaktos.

 

raukšlių pinučiai – byrantys,

mano mylimas gi antikvarinis,

sidabriškai antakiai švelnūs,

bet šiurkšti jų šerkšnota žolė,

lūpų lankas dailus,

bet per skaudžios

iš jo kartais paleidžiamos strėlės.

 

sensta sparčiai – viskas ilgėja nes smunka

munka net veidas žemyn –

nosis ilgėja betgi pagilėja širdis,

sparčiai trupa ir skeldi jauno dievo paveikslas –

lieka jo vietoj ožys su dūdelėm,

strapaliojantis girtas satyras,

iš meilės baubiantis panas,

– kurio nesibaido tik vėl į siūbuojančio

kvietko, į augalo būvį sugrįžus mergelė –

fleita, blizgi siauraklubė,

prasčiokė šilta lumzdelė,

ar vienkartinė žilvičio triūbelė,

išsipjauta po griaustinio.

 

A. Žagarkalytė

и не пойму, откуда и куда я двигаюсь, как много я теряю во времени, в дороге повторяя: ох, Боже мой, какая ерунда

 

Dovanėlėflow14.gifforumo%20simpatija.gifmenas.gif

veja2.gif

Dalintis šiuo pranešimu

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

gintaras71    0

gintaras71
Atrašyta

Iš tamsos gimsta šviesa,iš šviesos gimsta tamsa,

kas vakar žibėjo,tas šiandien gali tik dulkėt.

Neišradau gyvenimui daugiau šviesos,tamsos,

aš viską tik tai iš jutau,iš ten kur visko daug.

 

Ne tik akim liečiau pas save tamsą,

ji buvo pamatyta,ištirta širdies.

Tik tamsoje širdis suprato savo skausmą,

tik tamsoje visi keliai paklysta,savo tamsoje.

 

Kai supratau,kad ne tamsa gyventi noriu,

pradėjau vengt tamsos,nors ji visada šalia.

Girdėjau balsą kviečiantį užeit pas šviesą,

ir būt dalis šviesos,pas šviesą,ir už jos.

 

Gimiau tamsa,gimiau šviesa,

dvi prigimtys kovoja viena su kita.

Ne visada galiu kažkam naktį,sava šviesa pašviesti,

ne visada galiu kažkam dienoj,sava tamsa jo dieną keist į naktį.

 

Neklausk kodėl mane matai be auros,

aš neprašiau dangaus,kad gimčiau ne žmogus.

Jei aš žmogus,turi mane priimt kaip žmogų,

jei ne,ieškok ko ieškai tu,ne žemėj,bet dangui.

Dalintis šiuo pranešimu

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

vėja    2

vėja
Atrašyta

RUDENS VEIDAS

 

Aš mačiau šiandie veidą rudens,

Liūdną veidą tarp lekiančių lapų.

Gilumoj geležinio vandens

Jam nuo ašarų akys sušlapo.

 

Gilumoj, kur be galo tylu,

Šitas liūdintis veidas gulėjo,

Negirdėjo lėtų spragilų

Nepavargstančio, aklo kūlėjo.

 

Abejingi, laimingi lašai!

Visas oras nuo lapų geltonas.

Tu kaip orkestrą lietų prašai,

Kad Jis lietųsi tirpstančiais tonais

 

Visada, visada, visada,

Kad lietus niekuomet nepraeitų,

Kad stovėtų šita valanda,

Tartum marmuro deivė balta,

Tarp užmiegančių, giedančių fleitų.

 

 

Radauskas

и не пойму, откуда и куда я двигаюсь, как много я теряю во времени, в дороге повторяя: ох, Боже мой, какая ерунда

 

Dovanėlėflow14.gifforumo%20simpatija.gifmenas.gif

veja2.gif

Dalintis šiuo pranešimu

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

egluze    0

egluze
Atrašyta

Aš piešdavau Tave jaunystėje

Ant balto sąsiuvinio lapo

Ir taip norėjau, kad užklystum

Į mano pasaulėlį trapų.

 

Ir atėjai. Tik vėlų rudenį.

Gyvenimas uždėjo kaukes.

O aš nubėgau iš paskos

Lyg šimtą metų būtum laukęs.

 

Na, lygiai toks, kaip ir ant lapo-

Į kūną spėjai įsigerti.

Ir aš pasimečiau laike,

Ir praradau atstumų vertę.

 

Nubėgau lyg kvaila mergiotė,

Palikusi draugus ir protą

Į pilką kasdienybės rūmą,

Į savo ateitį kuprotą.

 

Kur mano jausmo nieks nešildė,

Kur aš buvau tiktai pelenė,

Kurios kurpaitės nieks neieško

Ir nepakvies į rūmų menę.

 

O juk aš piešdavau jaunystėje

Tave ant sąsiuvinio lapo...

Nukrito kaukės rudeninės

Lyg sunkūs akmenys ant tako...

Dovanėlė

menas.gif

 

Su kuo į kalnus šiandien...

Dalintis šiuo pranešimu

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Susikurkite paskyrą arba prisijunkite, jei norite komentuoti

Komentuoti gali tik registruoti nariai

Susikurkite paskyrą

Prisijunkite prie mūsų bendruomenės.

Užsiregistruoti

Prisijungti

Turite paskyrą? Prisijunkite.

Prisijunkite dabar
Eiti į temų sąrašą
×
×
  • Sukurti naują...

Svarbi informacija

Informuojame, kad šiame puslapyje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su Privatumo politika.

  Sutinku