Kas būtu jei...

Jei butu galimybe pradet savo gyvenima is naujo ar noretumet ka nors pakeisti?

Kad kazkas Jusu gyvenime butu kitaip?

As kartais pagalvoju:jei sugrisciau i mokyklos ir studiju laikus...Tada buvau tokia moksliuke ,noretusi daugiau sunybiu prikresti(kad butu ka sau ir kitiems prisiminti ).Buvo tu sunybiu,bet dabar noretusi daugiau.Studiju laikais irgi "tempiau mokslu nasta" del stipendiju.Norejosi palakstyti po klubus...

O daugiau tikrai nieko nesigailiu ir nekeisciau.Jei nebutu buve vieno ar kito dalyko,nebuciau igavus patirties,atsparumo,atsakomybes ir t.t.

Jei butu galimybe pakeisti savo gyvenima.... manau, kad nieko nekeisciau. Nors kartais buna minciu, ypac kai blogai jautiesi, kai nesiseka ar aplamai viskas pasidaro nemiela, tada pagalvoju: o, kad dabar i mokyklos laikus, kai tau niekas nerupi.

Aš tai daug dalykų norėčiau pakeisti, bet tuo pačiu norėčiau vėl išgyventi kaikurias akimirkas :wub: bet dėja, gyvenimas bėga ir nežada gryšti, tad belieka galvot kad viską ką padarei- padarei geriausia....

As gal taip pat pakeisciau kai ka (kas buvo mano gyvenime).

O gal tik dabar man taip atrodo :smi:

et tuo pačiu norėčiau vėl išgyventi kaikurias akimirkas

Nebent būčiau rinkusis kitą specialybę, nes stojau kur galėjau įstoti. Būčiau panašius pinigus mokėjus eidama į vaikystės pedagogiką, bet pasirinkau verslo administravimą.

Matai kaip buna, o as atvirksciai - geriau buciau pasibaigusi verslo administravima nei vaikystes pedagogika, nes dabar mano darbe jos visai nereikia.

Nesijaudink...As lig siolei vingiuodama keliu vaziuju... Vaikysteje nebuvo salygu dviracio tureti,tai pasiskolinusi kiek pramokau,bet mazokai...Varau kaip gerai ikalusi...Bent jau vezes tokios,kai atgal paziuriu.

Nesijaudink aš irgi dviračiu važiuot nemoku....

Sunku pasakyt. Man tik įdomu kaip būtų buvę, jei nebūčiau nusileidus tėvams ir visgi ėjus studijuot į veterinariją. Gal dabar turėčiau savo klinikėlę kur mieste ar dirbčiau zoosode (kaip, kad svajojau) , o gal sėdėčiau kur kaime ir su karvytėm bendraučiau...