Kas būtu jei...

Eitvyde,o teveliai buvo pries?

Eitvyde,o teveliai buvo pries?

Žiauriai, ypač mama... tada aiškino, kad neturi pinigų, tai aš ir nusileidau...o visai neseniai (gal metų bėgyje) paaiškėjo, kad ji buvo įsitikinus, kad aš per žiopla ir dideliam mieste prapulsiu...

Žiauriai, ypač mama... tada aiškino, kad neturi pinigų, tai aš ir nusileidau...o visai neseniai (gal metų bėgyje) paaiškėjo, kad ji buvo įsitikinus, kad aš per žiopla ir dideliam mieste prapulsiu...

Nu nafik tie tėvai Ir daugelis taip pridaro klaidų vaikų gyvenimuose...

Eina sau Tikrai labai gaila...

Eitvyde,nenoretai dabar pradet mokyntis?

Na ne, dabar jau nebe tas imlumas mokslams ir dabar jau man buhalterija patinka

Tik, gal gi būčiau pasilikus didmiestyje ar kažkaip kitaip būtų susiklostęs mano likimas.. kas ten žino ar geriau ar blogiau, bet čia tik pamąstymai

as visa laika anksciau galvojau kad per anksti pas mane atsirado seima,ir atsakomybe uz ja....nes norejau studijuoti,siekti karjeros ir panasiai-niekada anksciau negalejau isivaizduoti kad taip anksti tapsiu mama ir zmona,bet dabar esu pati laimingiausia....studijuoju savo megstama specialybe,turiu vaika,vyra ir be problemu galesiu siekti karjeros-juk kai mazule uzaugs nereiks jos taip priziureti ir laisvai sieksiu savo tikslo. tevai manes niekada neverte tos ar anos specialybes studijuoti-jie man suteike visiska pasirinkimo laisve.tad savo gyvenime visiskai nieko nekeisciau.... nebent tik kai kuriu savo artimuju-brolio gyvenima pakeisciau

nebent tik kai kuriu savo artimuju-brolio gyvenima pakeisciau

Kaip?

ir as daug ka pakeisciau...ir daug ko nedaryciau...

o aš niekada negalvoju, kaip būtų, jeigu būtų. Nenorėčiau naujo gyvenimo, iš naujo, man jis tuo ir įdomus, kad toks, o ne kitoks. Ir jei tokia galimybė būtų, turbūt nesąmoningai nueičiau tokią pačią trajektoriją. Dabar tokia mintis užėjo ... mūsų šitas iš naujoi gyvenimas remiasi tuo, kad mes nueiname tam tikrą gyvenimo etapą, įgyjame reikiamos patirties, žinių, o kai kalbame, kad norėtume pradėri gyvenimą iš naujo, tarsi susidaro įspūdis, jog juo eitume jau kitaip, nes dbr turime žinojimą ir patyrimą (kitaip sakant, bandytume naują variantą), ir vat tokia mintis: ar kartais kai kurių žmonių gyvenime šitas nerealizuotas noras pradėti gyvenimą iš naujo ir eiti per gyvenimą neklytanrt neatsikartoja tada, kai gimsta vaikai, ir kai bandai jiems nurodyti kelią, nes TU žinai...

tokia mintis..

beje, mano šeima irgi nenorėjo, kad studijuočiau filologiją. Būčiau dbr teisininkė, jei jų paklausyčiau

Kaip?

na jei butu imanoma atsukti laika atgal ir zinociau kas tikrai nutiks, tai apsaugociau ji nuo nelaimes ir nuo skausmu bei netekties :)