Ar galvojote kada nors apie savo mirti?

Bėda ta, kad pasirinkus mirtį, niekur nepabėgsi nuo savo problemų... Gimsi kitame kūne (apie tai, koks pragaras laukia nusižudžiusiojo po mirties- geriau nerašysiu) ir vėl gausi spręsti tas pačias problemas...

Išeitis yra tik viena: jei negali išspręsti savo problemos, pasistenk pakeisti į ją savo požiūrį...

tikėti, kad jis kada nors baigsis, stengtis koncentruotis ne į pragaro idėją, bet į tai, kas aplink.. jei turi žmonių, kuriuos myli - į juos.

Skausmas mus kažko moko, ir kiekvienas dėl ko nors labai kenčiame... gyvenime esu patyrus daug skausmo.. ir tikrai pati ne visada moku koncentruotis į kažką kito, į kažką lyg tikėjimas, jog bus geriau, tačiau iš visų jėgų nurimti, priimti ir suvokti, nes to dėl kažko reikia, kad ir kaip norėtųsi spjaudytis..

Po juodos juostos visada būna balta... Tik reikia išlaukti...ir bet koks skausmas praeina...

Jei čia kalbam apie savižudybę, tai ne - negalvoju.

Bet aš jau žinau kaip viskas turėtų būti, kai kažkada būsiu mirusi. Net pas notarą buvau ir viską išsiaiškinau, artimieji supažindinti su instrukcijomis, turėtų jų laikytis. Manau aš turiu būti sutvarkyta taip, kaip noriu. Jokių karstų, jokių kapinių. Pelenai ir vėjas. Trąša žemei.