Ar skaitote knygas?

Tai šiandien nusipirkau dar "Prie Piedros upės - ten aš sėdėjau verkdama" ir "Portobelo ragana" ;)

va apie "Portobelo raganą" ir aš mąstau, kažkaip pavadinimas iškart užkabino. Tik reikia pirma "damušti" tas, kurios laukia savo eilės O "Alchemikas" ne mano stiliaus knyga, vargiai įveikiau :D

Is tikruju apsimoka tapti "Knygu klubo" nare.Viena syki uzsisakius nors viena knyga,iskart ja tampama.Kas 3 menesius siuncia knygu kataloga.Jame buna knygu su nuolaidomis.Uzsisakai,o paskui gali atsiimti paste arba atnesa i namus uz kazkoki papildoma mokesti.Kai kurioms knygoms buna nuolaida vos 2-3 litai,kitoms ir iki 50 %..Gauni nuolaidu kortele,kuri galioja tam tikruose knygynuose ,deja ne visu leidyklu knygoms.Rodosi "Alma literos" ir dar kazkokios.Reiktu lapa surasti ir paskaityti.

aš pastoviai iš jų užsakinėju internetu, bet dar nė karto jokio katalogo negavau. Ir nuolaidų taip pat :D (išskyrus kažkokias bendras akcijas, skelbiamas jų puslapyje visiems). Tik pastoviai ganu visokias naujienas el.paštu apie naujų knygų pristatymus ir pan. Jaučiu, reiks kitą kartą prieš užsakant paskambinti ir pasiteirauti dėl tos nuolaidų kortelės

Anksciau maniau kad knyga tai kruva popieriuas aprasyta kitu minciu ir isgyvenimu taciau karta, kai supratau kad knyga gali labinti ne tik prota bet ir vidinio pasaulio emocijas iskarto supratau kad tai ne tik kruva popieriaus kuris skirtas tiems kas neturi ka veikti )

kaip nebutu keista net pasirinkau studijojti leidyba ir poligrafija ..

keistas tas gyvenimas :())

Perskaiciau "Tik su dukra".tai uzvertus knyga visokios emocijos apimdavo.vienu momentu apimdavo tokia meile savo vyrui ;) ,kita karta puldavau savo vaiku buciuoti ,dar kita karta kazkokia pikta uzversdavau knyga...Vienu zodziu-ivairios emocijos...

skaičiau ir aš ją, nors tiesą sakant, man tokias knygas beskaitant visad ima siutas dėl tų moterų prakeikto nuolankumo. Tiesa, ta Betė tai kovojo iš paskutiniųjų, bet momentais irgi nesąmonių pridarydavo :wub1: Dar iš tokio žanro knygų patiko "Kabulo knygininkas", o "Priversta tylėti" tai skaičiau sukandusi dantis - taip pikta buvo ant tos vokietkos už jos naivumą ir kvailumą. Ir dar rašo paskui knygoje apie tai, kokia pati yra durna Mano sesė ištekėjusi už musulmono, tik ačiū Dievui, kad jo šeima liberalių pažiūrų, nesilaikanti tų visų tradicijų.

Aš tai skaitydama tą knygą, galvojau kad kiekvienai moteriai taip galėtų atsitikti, kuri suplanuotų tekėt už musulmono. Ir jai vyras buvo idealus, šitiek metų pragyvenes amerikoj, nepagalvotum kad taip gali būt. Juk neatsisakytume nei viena nuvešti savo vaikų parodyt savo vyro tėvam, ar ne?

žinok, man vistiek sunku patikėti, kad nebuvo jokių ženklų apie kitą jo asmenybės pusę, kol jie gyveno Amerikoj. Negali žmogus šitiek metų gyventi tokį dvigubą gyvenimą, slėpti savo tikrąjį veidą, išprotėtų šitaip tikrai. Manau, kad tikrai buvo tų epizodų, kai jai jau galėjo kilti kažkokių įtarimų, tik ji arba nenorėjo jų matyti, arba buvo per daug kvaila, kad pamatytų (atsiprašau už tokį tiesmuką išsireiškimą) Aš atsidūrusi tokioje situacijoje turbūt irgi nenorėčiau visko atvirai parašyti, be to, tada ir knyga nebūtų tokia populiari, nes skaitytojas jos greičiausiai ne gailėtųsi, o gal net smerktų, kad pati pasirinko tokį kelią. Bet čia jau tik mano pamąstymai, galbūt aš ir labai neteisi esu tos moters atžvilgiu