Pirmoji meilė

Na as skaitau kad mano pirmoji meile buvo 16 metu.

Meile buvo abipuse, svelni, labai grazi. Svajojom apie vestuves Bet , matyt ne sudjba :geda As isvaziavau cia i Lietuva, ir galu gale paprasiau kad issiskirtumem. Skyribos buvo labai ilgos ir sunkios ........ sake lauks mane kiek tik reikia. :)

Tada buvo tada....

Dabar as turiu mylima seima

Pirmoji meile :

Tai noras staugti šiltą lakštingalų naktį žiūrint į žvaigždes..

Tai nesumeluoti žodžiai, kad daugiau nieko gyvenime nereikia,

Tai žiūrėti kiaurai sieną per pamoką,

Tai žibučių puokštė, suskinta šypsantis ir žinant kam ją dovanosi,

Tai pirmoji nevarginanti bemiegė naktis,

Tai raudono vyno taurė užkandant bučiniu

Ir netobuli, bet nuoširdūs žodžiai, kurių į jokias eiles neiškeistum,

Tai noras krauju ant sienos rašyti jos vardą,

Tai suvokimas, kad jau nebijai mirties,

Tai šokis lietuje skambant tik lašų muzikai,

Tai visiška dvasios ramybė, po aistra varginančios nakties,

Tai noras kartu turėti vaikų,

Tai mokėjimas išgirsti jos daiktų pasakojimus,

Tai pasiutusiai lėtos vienatvės valandos, jai užtrukus grįžti...

Tai smulkmena, gauta vasario 14-ąją,

Tai noras valandų valandas stebėti ją miegančią,

Tai gebėjimas pažinti jos žingsnius laiptinėje,

Tai nepasotinamas jos kūno, balso, kvapo troškulys,

Tai noras drauge tylėti,

Tai gebėjimas neatsiminti, kada baigėsi miegas ir prasideda glamonės,

Tai laiškeliai vonioj ant veidrodžio,

Tai kąsnis per pusę,

Tai gėlė, nupirkta be jokios progos,

Tai noras nubudus įsitikinti, kad ji šalia,

Tai skambutis jai į darbą, neturint ką pasakyti,

Tai Naujųjų metų sutiktuvės dviese,

Tai vakarienė prie žvakių, kai nėra nei žvakių, nei vakarienės,

Tai noras kartu pasenti,

Tai jausmas, be kurio pasaulis būtų nespalvotas....

Apie savo pirmą meilę romaną galima parašyt, bet aš pasistengsiu trumpiau , nes šiandien yra noras apie tai prisimint :geda Viskas prasidėjo nuo darželio (šio etapo neprisimenu jį papasakojo mama) žaisdavom tik dviese , tėvai vargdavo kai reikėdavo namo mus pakviest - buvom neišskiriami ir su ašarom tekdavo skirtis nakčiai . Buvo žiema kai mano mylimas berniukas žaidė su kitomis kaimynų mergaitėmis , beje 10 metų vyresnėmis , nes aš tuo metu sirgau ir rymojau prie langelio ir pykau baisiai ant tų panų kodėl su juo žaidžia , piktai burbėjau sau po nosim " kai pasveiksiu aš jas prilupsiu" :lol:

Vėliau mokykla , vienas suolas , jis man nešiojo kuprinę ,padėdavo pamokas ruošt ... paskui meilė peraugo į meilę broliui ... aš su kitais draugavau ,jis su mano draugėm ir prašydavo ,kad padėčiau jiems susitikt , rašydavau nuo jo meilės laiškus panom ( man geriau pavykdavo )taip ir draugavom gražiai , būdama 17 m. aš į jį jau kitaip pradėjau žiūrėt , atsirado pavydas ... jau jo visos draugės man nepatikdavo , norėdavau , kad mane priglaustų , bučiuotų , bet aš jam buvau tik jo gera vaikystės draugė , kaimynė , ir jis nepastebėjo , kad mano jausmai jam kitokie , nematė akyse skausmo , kurį jauti kai tavęs nemyli ... juk jis pats gražiausias berniukas buvo klasėje , prie jo panos kaip musės lipdavo , dažnai jam laiškelius perduodavau nuo kitų panų ... aišku , man nebuvo kada liūdėt kadangi pati kandidatų turėjau labai daug ... tiesiog nesileidau į jokias rimtas ,ilgas draugystes - man nieks neįtikdavo ... Bėgo metai , mes kiekvienas sukūrėm šeimas ir po daugel metų jis prisipažino , kad labai mane mylėjo , bet nedrįso pasakyt nes aš juk buvau visų dėmėsy tokia nepasiekiama ... jis mane savo žmonai pristatė " Susipažink tai pirma mano meilė " :wub1: dabar jis garsus medikas , kartais susitinkam tėviškėj ir labai maloniai bendraujam nors tiek mažai matomės , bet kalbam taip atvirai ir nuoširdžiai lyg du artimi žmonės būtume ... aš jo niekada nepamiršiu , jis mano išliks kaip tyros , nuoširdžios , nesuteptos nei melo nei apgaulės pirmos meilės prisiminimas .

Arlene, tikrai labai grazi istorija

Arlene, net apsižliumbiau

Arlene, tu tikra rašytoja, viską taip gražiai nupasakojai, pavydas suėmė. O gal reikėjo tada imti ir prisipažinti?