Biblija - galima atsisiūsti.

Vomas, sveiki!

Siunčiame jums sekančią Biblijos studijų ciklo "Kelionė Biblijos

puslapiais" dalį. "Kelionė Biblijos puslapiais" transliuojama

ultratrumposiomis bangomis (FM) per "Žinių radiją"

kiekvieną darbo dieną nuo 20:15 val. iki 20:45 val. šiais FM dažnumais:

Vilniuje 97,3 MHz Kaune 104,9 MHz Klaipėdoje 102,2 MHz

Šiauliuose 97,0 MHz Panevėžyje 107,9 MHz

Marijampolėje 93,4 MHz Utenoje 104,4 MHz

Tauragėje 104,8 MHz Visagine 103,7 MHz

"Kelionės Biblijos puslapiais" tekstą elektroniniu paštu

galite užsisakyti pasiuntę tuščią el. laišką adresu

PradziosKn2@getresponse.com

Laiškų siuntimo panorėję galėsite bet kada atsisakyti –

tereikia tik nueiti šiuo WWW adresu:

http://getresponse.com/r?p=uNe/1/y8LCHz3Gp

Užsisakę mūsų (GNC) naujienas elektroniniu paštu gausite

nuorodas į pilną Pradžios knygos studijų tekstą lietuvių

kalba internete (WWW). Tai padaryti galite adresu:

http://www.gnc.lt/naujienos.htm

Padėkite mums išplėsti savo skaitytojų ratą - pasiųskite

šį laišką savo draugams!

Gerosios Naujienos aCentras, Vilnius, Lietuva

http://www.gnc.lt

-----

Kaip sužinoti, jog Biblija yra iš Dievo?

Tai geras klausimas. To reikia klausti, ir į šį klausimą

reikia atsakyti.

Išlikimas. Vienas iš objektyvių, išorinių įrodymų yra

stebuklingas Biblijos išlikimas. Senovėje buvo karalius –

apie jį skaitome Jeremijo knygoje – kuris, gavęs atsiųstą

jam Žodį, paėmė peilį ir supjaustė jį į gabalus. Bet jis buvo

perrašytas, ir tas Žodis išliko iki mūsų dienų. Biblija

visada buvo deginama. Šiandien Biblijai jaučiamas didelis

priešiškumas. Mūsų šalyje šiandien ji nėra deginama, nes mes

manome, jog esame per daug civilizuoti, kad taip elgtumės.

Dabar Dievo Žodžio priešai bando kitaip jo atsikratyti. Jie

nori išgyvendinti jį iš mokyklų ir daugelio kitų vietų,

sukurdami tam tikrus įstatymus, nors mes vis kalbame apie

žodžio ir sąžinės laisvę. Nežiūrint visų puolimų, Biblija vis

dar egzistuoja ir, žinoma, ji viena iš labiausiai perkamų

knygų. Daugelį metų ji buvo labiausiai perkama knyga, tačiau

šiandien taip nėra. Liūdna tai sakyti, bet tas tiesa. Ir tas

faktas labai tiksliai apibūdina mūsų šiuolaikinę visuomenę.

Jis parodo, jog Biblija nebeužima tokios padėties, kokią

turėjo per visą istoriją ir tautos gyvenime. Visgi, aš manau,

kad nepaprastas Dievo Žodžio išlikimas vertas dėmesio.

Archeologija. Antras dalykas iš ko mes sužinome, jog

Biblija – Dievo Žodis, tai archeologija. Archeologiniai

kasinėjimai išaiškino daug dalykų, kurie patvirtino, kad ši

knyga yra Dievo Žodis. Pavyzdžiui, kritikai daugelį metų

neigė, kad Mozė parašė Penkiaknygę, remdamiesi tuo, kad Mozės

dienomis raštas dar neegzistavo. Ar jūs girdėjote, kad ši

teorija bent kiek būtų pažengusi į priekį? Žinoma, ne. Kasmet

archeologiniai kasinėjimai padeda atrasti vis naujų Biblijos

originalumo įrodymų. Jericho miestas ir jo išgriuvusios

sienos yra vienas iš daugelio pavyzdžių. Dabar tarp panelės

Ketlynos Kenijon (Kathleen Kenyon) ir pono Čarlzo Marsdono

(Charles Marsdon) vyksta šiokie tokie ginčai dėl detalių, bet

yra aiškiai patvirtinta, kad sienos griuvo. Jie toliau

aiškinasi, kada tai įvyko. Čia Dievo Žodis pasitvirtino.

Biblijos tikslumą įrodo ir daugybė rastų rankraščių. Gana

įdomu tai, kad tuo metu, kai buvo atrasti Izaijo ir

Negyvosios Jūros ritiniai, laisvamaniai šokinėjo iš

džiaugsmo, nes manė radę įrodymų, diskredituosiančių Šventąjį

Raštą. Tačiau šie ritiniai nediskreditavo Biblijos, ir

atrodo, kad laisvamanių susidomėjimas jais išblėso. Tai yra

dirva, kurią galite patyrinėti patys, nes aš negaliu tiek

išsiplėsti.

Išsipildžiusios pranašystės. Jei manęs šiandien kas

paklaustų, ar aš galiu pateikti vieną svarbiausią įrodymą,

jog Biblija – Dievo Žodis, žinote, apie ką aš kalbėčiau? Aš

kalbėčiau apie išsipildžiusias pranašystes. Išsipildžiusios

pranašystės yra įrodymas, nuo kurio nepabėgsi, ir kurio

neaplenksi. Biblijoje pilna išsipildžiusių pranašysčių.

Vienas ketvirtadalis visos Biblijos tuo metu, kai ji buvo

parašyta, buvo pranašiškas, t.y. skelbė dalykus, įvyksiančius

ateityje. Didžioji dalis pranašysčių – beje, daug didesnė,

nei žmonės įsivaizduoja – jau išsipildė. Mes galėtume

atsiversti nemažai Šventojo Rašto vietų, kur pranašystės

išsipildė labai tiksliai dar pranašui gyvam esant. Pavyzdžiui

– Michėjas buvo pranašas, kuris pasakė Ahabui, kad jei šis

eis į mūšį, kaip buvo planavęs, pralaimės ir bus nužudytas.

Tačiau netikri Ahabo pranašai sakė, kad jis laimėsiąs ir

sugrįš kaip nugalėtojas. Kadangi Ahabui nepatiko Michėjo

žodžiai, jis liepė jį uždaryti ir maitino duona bei vandeniu.

Jis sakė pasirūpinsiąs juo kai grįš. Bet Michėjo paskutiniai

žodžiai, kuriuos šūktelti nueinančiam karaliui, buvo tokie:

„Jei tu sugrįši, Viešpats nebus per mane kalbėjęs". Na,

akivaizdu, kad Viešpats kalbėjo per jį, nes Ahabas nesugrįžo.

Jis pats buvo nužudytas mūšyje, o jo kariuomenė sutriuškinta.

Jis net buvo pasislėpęs, kad jo gyvybė būtų apsaugota. Priešų

karys, kaip rašoma Šventajame Rašte, iššovė kur pakliuvo.

Besibaigiant mūšiui jo strėlinėj buvo likusi tik viena

strėlė, jis įdėjo ją į lanką ir iššovė į nieką

nesitaikydamas. Bet, žinot, ant tos strėlės tikriausiai buvo

užrašytas Ahabo vardas, ir ji jį surado ir nuskriejo tiesiai

į tikslą. Kodėl? Nes Michėjas tiksliai išpranašavo (1 Kar

22).

Kitas atvejis. Pranašas Izaijas pasakė, kad

besiveržianti asirų kariuomenė nepaleis nė vienos strėlės į

Jeruzalės miesto pusę (2 Kar 19, 32). Tai įdomu. Michėjo

pranašystė išsipildė, nes karys atsitiktinai paleido strėlę,

šovė kur pakliuvo. Ar jums neatrodo, kad tarp dviejų šimtų

tūkstančių karių – tokios milžiniškos kariuomenės – tikrai

galėjo atsirasti bent vienas karingiau nusiteikęs, įtempti

lanką ir tiesiog paleisti strėlę į kitą Jeruzalės sienos

pusę. Tačiau nė vienas to nepadarė. Jei priešas būtų paleidęs

į miesto pusę bent vieną strėlę, Jeruzalės gyventojai galėtų

būti tikri, kad Izaijas nėra Dievo pranašas. Bet jis buvo

pranašas, ir tai įrodė jo pranašystės išsipildymas. Izaijas

taip pat sakė, kad nekalta mergelė pagimdys kūdikį. Tai vyko

septyni šimtai metų prieš pranašystės išsipildymą. Tačiau,

jei jums reikia dar vieno įrodymo, buvo daugiau nei trys

šimtai pranašysčių, susijusių su pirmuoju Kristaus atėjimu,

kurios visos išsipildė pažodžiui. Tuo metu, kai Jėzus kabėjo

ant kryžiaus ir merdėjo, buvo likusi viena pranašystė,

užrašyta Senajame Testamente, kuri dar nebuvo išsipildžiusi –

„Jie man davė gerti perrūgusio vyno" (Ps 69, 21; naujame

vertime 22 eil.). Jėzus tarė: „Trokštu", ir priešas pats

išpildė pranašystę (Jn 19, 28-30). Tai nuostabiausias

dalykas. Žmonės negali taip atspėti.

Gana linksma stebėti meteorologą. Vasaros metu Pietinėje

Kalifornijoje jam gana neblogai sekasi, bet kai keičiasi metų

laikai – na, ir jūs tiek galėtumėte atspėti. Izraelio tautoje

pranašas turėjo būti tikslus. Jei jo pranašystės nebūdavo

tikslios, jį nužudydavo kaip netikrą pranašą. Dievas sakė

savo žmonėms kaip atskirti tikrą pranašą nuo netikro. Tikras

pranašas pirmiausia turi nusakyti neužilgo būsiančius

įvykius, kaip darė Izaijas. Kai ta pranašystė išsipildydavo,

jie žinodavo, galį pasitikėti jo žodžiais apie ateitį, kaip

buvo su Izaiju. Dabar mes galime žvilgtelti atgal ir žinoti,

kad tai išsipildė.

Yra dar daug kitų pranašysčių. Tyras ir Sidonas dabar yra

tiksliai toje vietoje, kurią Dievo Žodis nurodė prieš 2500

metų. Dievas sakė, kur bus Egiptas. Ir šiandien jis yra

tiksliai ten. Visi šie įrodymai nuostabūs, mano drauge, visos

išsipildžiusios pranašystės yra vienas didžiausių įrodymų,

kad Biblija iš tiesų yra Dievo Žodis. Matote, žmonės negali

būti tokie tikslūs. Žmonės nesugeba taip atspėti – juk net

meteorologas apsirinka.

Leiskite parodyti jums, kad pagal matematinę tikimybių

teoriją žmogus niekaip nebūtų galėjęs pranašauti.

Įsivaizduokime, jog aš dabar pranašauju. Na, pavyzdžiui,

sakau, kad nepriklausomai nuo to, kur jūs bebūtumėte, rytoj

lis. Šansas, kad aš sakau tiesą, sudaro 50 procentų, nes yra

dvi galimybės. Bet, sakykime, aš pridedu prie savo

pranašystės dar tai, kad lietus prasidės devintą valandą

ryto. Tai dar vienas abejotinas elementas. Pradžioje aš

turėjau 50 procentų, kad nesuklysiu, dabar mano šansai

sumažėjo, galbūt, iki 25 procentų. Kiekvienas abejotinas

teiginys sumažina mano šansus, kad nesuklysiu, mažiausiai dar

penkiasdešimt procentų – tai tikimybių teorija. Dabar,

sakykime, jog aš ne tik sakau, kad pradės lyti 9 valandą

ryto, bet ir dar sakau, kad nustos lyti 2 valandą. Tai

sumažina mano šansus dar penkiasdešimt procentų, todėl man

lieka 12,5 procento. Ar dabar jūs įsivaizduojate mano šansus

nesuklysti? Bet, tarkime aš pridedu tris šimtus abejotinų

elementų. Mano šansų, jog nesuklysiu neliko nė kvapo. Aš

negalėjau tiesiog imti ir pataikyti – tai neįmanoma. Tačiau

Dievo Žodis pataikė labai tiksliai. Biblija buvo rašoma

tokiomis sąlygomis, kad atspėti ateities įvykius buvo

visiškai neįmanoma, ir man tai yra absoliutus įrodymas, kad

ji yra Dievo Žodis. Nėra nieko, su kuo galima būtų jį

palyginti. Aš pateikiau čia vos kelis išsipildžiusių

pranašysčių pavyzdžius, bet Dievo Žodyje pranašysčių yra

daugiau, ir jos pažodžiui išsipildė. Ir, beje, aš manyčiau,

kad tai aiškiai rodo, ko galime laukti iš dar

neišsipildžiusių pranašysčių.

Pakeisti gyvenimai. Siūlau jums du paskutinius

įrodymus, kad Biblija – Dievo Žodis. Vienas jų – pakeisti

tikinčiųjų gyvenimai. Aš esu matęs kaip Dievo Žodis gali

paveikti vyrų ir moterų gyvenimus. Dabar mąstau apie vieną

žmogų iš Ouklendo (Oakland), Kalifornijos valstijos, kuris

klausėsi mano Biblijos mokymo programos. Jis tikriausiai

turėjo tiek bėdų ir kompleksų ir buvo įklimpęs į nuodėmę taip

giliai – labiau nei bet kuris kada nors mano pažinotas

žmogus. Ir šis žmogus ėmė klausytis šios radijo programos. Aš

žinau, yra žmonių, kuriems užtenka vieną kartą išgirsti

evangeliją, ir jie čia pat atsiverčia. Manau, kad tai visai

įmanoma ir nuostabu. Tačiau šis žmogus kasdien klausėsi

evangelijos ir jame sukilo visas priešiškumas. Jis supyko.

Vėliau jis man sakė: „Jei būčiau nusigavęs iki tavęs, kai tu

mokei iš laiško Romiečiams ir dėstei, kad aš nusidėjėlis, –

būtum gavęs į nosį". Atvirai kalbant, manau, kad jis būtų

taip ir padaręs. Jis kur kas stambesnis ir jaunesnis nei aš.

Aš džiaugiuosi, kad jis nepasiekė manęs. Galiausiai šis

žmogus įtikėjo į Kristų. Buvo nuostabu matyti Dievo darbus jo

gyvenime. Tokių liudijimų, kaip šis, galėčiau pateikti žymiai

daugiau. Jauni ir seni surado gyvenimo tikslą ir pilnatvę,

buvo išsaugotos santuokos, suvienytos šeimos, žmonės buvo

išlaisvinti iš priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų.

Žmonių, atėjusių pas Kristų, gyvenimai buvo pakeisti.

Baigęs seminariją, aš buvau pamokslininkas, mėginau

apginti Bibliją. Panašu, kad beveik kiekviena žinia, kuria

dalinausi, buvo būtent apie tai. Aš maniau, kad jei sugebėsiu

rasti atsakymus į visus klausimus, kuriuos užduoda žmonės,

norėdami pateisinti savo netikėjimą Biblija, jie ims tikėti.

Vėliau supratau, kad blogiausia, ką aš galiu padaryti, tai

nuginkluoti žmogų, pasitelkus protą ir logiką. Tą akimirką,

kai taip elgdavausi, įsigydavau priešą ir vėliau niekuomet

nebegalėjau jo laimėti Viešpačiui. Taigi nuo apologetikos

(teologijos šaka, kurios uždavinys yra ginti krikščionybės

dogmą) aš perėjau prie kitos srities – perteikti Dievo Žodį

kaip galima paprasčiau. Tik Biblija nusidėjėlį gali paversti

šventuoju.

Dievo Dvasia įgyvendina Dievo Žodį, jis tampa

veiksmingas kiekvienoje konkrečioje situacijoje. Kita

priežastis, dėl kurios mečiau apologetiką yra ta, kad mano

paties gyvenime įvyko pasikeitimų. Šiandien aš ne tik tikiu,

kad Biblija – Dievo Žodis, bet ir žinau, kad tai Dievo Žodis.

Žinau todėl, kad Dievo Šventoji Dvasia padarė jį realų mano

širdyje ir mano gyvenime. Būtent apie tai Paulius kalbėjo

kolosiečiams. Jis meldėsi, kad jie būtų „pilni Dievo valios

pažinimo su visa išmintimi ir dvasiniu supratimu". Aš irgi to

noriu, nes supratau, kad Dievo Šventoji Dvasia gali įtikinti

tavo širdį, kad Biblija – Dievo Žodis, ir jau tada nebereikia

nei archeologijos, nei jokių kitų įrodymų.

Jaunas pamokslininkas neseniai manęs paklausė: „Daktare

MakGy (McGee), argi nenuostabu, kad jie tai atrado?" Jis

paminėjo vieną neseniai atrastą dalyką.

Aš atsakiau: „Na, tame aš nematau nieko nuostabaus".

Jis labai nusivylė, ir net susirūpino, kodėl gi aš

nesureagavau taip emocingai. „Kodėl, ką norite tuo pasakyti?

– paklausė. – Kaip čia yra, kad tai nedaro jums jokio

įspūdžio?"

Atsakiau jam taip: „Aš žinojau, kad tai Dievo Žodis jau

daug anksčiau, nei patvirtino archeologiniai kasinėjimai".

Kuomet jis paklausė, iš kur aš galėjau žinoti, aš pasakiau:

„Dievo Dvasia įtikino mano širdį".

Aš tikiu, kad Dievo Dvasia ne tik padarys jums Dievo Žodį

realų, kad jis apsigyventų jumyse, bet ir suteiks jums

tikrumą, kad galėtumėte pasakyti: „Aš žinau, kad tai Dievo

Žodis".

Iš kur gi, jei ne iš Dangaus,

Galėjo žmonės paprasti, menams negabūs,

Iš įvairių tautų ir iš skirtingų amžių,

Išaust tokias suderintas tiesas? Kodėl ir kam?

Argi tik tam, kad susitarę mus apgautų?

Neatjaustas jų skausmas, nepriimtas jų patarimas,

Jų pelnas – badas, o atlygis – kančia, mirtis

– Draidenas (Dryden)

(bus daugiau)

---

Jeigu daugiau nebenorite šių žinučių gauti – nueikite į http://getresponse.com/r?p=uNe/1/n8LCHz3ke

Gerosios Naujienos Centras

P.d. 3535

Vilnius LT-01015

Lithuania

--

To unsubscribe or to change your contact details, visit:

http://getresponse.com/r?p=uNe/1/g8LCHz3QR

Tada tu Eitvyde , kunigė,

Juk ne aš bibliją sukūriau,bet domiuosi, kas joje rašoma - negi neįdomu?