SUAUGUSIAJAM Jūsų vaikai nėra jūsų. Jie - gyvenimo ilgesio sūnūs ir dukros. Jie ateina pas jus, bet ne iš jūsų, ir net jei jie pas jus, jie jums nepriklauso. Savo meilę jiems galite, bet ne mintis, nes jie savųjų turi. Savo kūnuose priglausti galite, bet ne sieloje, nes jų siela rytdienos namuose klaidžioja, kurių negalit aplankyti nei susapnuoti. Galite stengtis, kad jie į jus panašūs būtų, bet nebandykite jų sukurti tokių pačių, kaip patys esat. Gyvenimas juk nejuda atgal ir vietoje nestovi. Jūs kaip lankai, iš kurių vaikai paleidžiami kaip gyvos strėlės. Amžinybės kelyje šaulys gerai nusitaikęs, ištempė jus iš visos jėgos, kad jo strėlė toli ir greitai skrietų. Džiaukitės, kad jus tarsi lankus šaulys ištempia rankose, nes visiškai taip, kaip jam miela strėlė spėtrioji, jis myli lanką, likusį delne. (Kahlilas Gibranas) VAIKO MEMORANDUMAS TĖVAMS v Nelepinkite manęs. Aš suprantu, kad ne viską, ko aš noriu, galiu gauti. Aš tik išmėginu jus. v Nebijokite būti su manimi griežtesni. Man tai patinka. Taip aš geriau suprasiu savo vietą gyvenime. v Nenaudokite prieš mane jėgos. Aš galiu pamanyti, kad jėga gali viską išspręsti. Aš tada greičiau pasiduosiu kieno nors blogai įtakai. v Būkite nuoseklūs. Antraip aš ne viską suvoksiu ir vis bandysiu išsisukti nuo atsakomybės už savo išdaigas. v Nežadėkite. Jūs galite neįvykdyti pažadų. Tai mažins mano pasitikėjimą jumis. v Nepasiduokite mano provokacijoms, kai aš tyčia ką nors sakau ir darau. Tada aš norėsiu laimėti daugiau “pergalių”. v Nenusiminkite, kai aš sakau, kad “neapkenčiu jūsų”. Iš tikrųjų aš to nejaučiu, tik noriu, kad jūs imtumėte gailėtis savo veiksmų. v Neversite manęs jaustis menkesniu, negu esu iš tikrųjų. Aš tada mėginsiu atsigriebti įžūliai elgdamasis. v Nedarykite už mane nieko, ką aš galiu padaryti pats. Aš visada jausiuos mažu vaiku ir stengsiuos jus paversti savo tarnais. v Tegul mano negeras elgesys neužvaldo jūsų dėmesio. Tai tik skatins tokį mano elgesį. v Nepriekaištaukite man prie kitų. Aš mieliau paklusiu, kai man tai bus pasakyta tyliai ir be liudininkų. v Neaptarinėkite mano elgesio konflikto įkarštyje. Kažkodėl tuo metu sutrinka mano klausa ir paklusnumas. Aš galiu paklusti, tačiau geriau pakalbėkime apie tai vėliau. v Nepamokslaukite man. Jūs nustebsite sužinoję, kaip gerai aš suvokiu, kas yra teisinga, o kas ne. v Nepaverskite mano klaidų nuodėmėmis. Aš turiu išmokti daryti klaidas, nesijausdamas visiškai niekam vertas. v Neburbėkite. Jeigu be paliovos burbėsite, aš bandysiu gintis, apsimesdamas kurčiu. v Neprašykite manęs pasiaiškinimų už netinkamą elgesį. Aš dažnai pats nežinau, kodėl taip elgiuosi. v Nepervertinkite mano sąžiningumo. Išsigandęs aš galiu pradėti meluoti. v Nepamirškite, kad aš mėgstu eksperimentuoti. Taip aš mokausi, todėl susitaikykite su tuo. v Nesaugokite manęs nuo pasekmių. Man reikia mokytis iš patyrimo. v Nekreipkite dėmesio į mano smulkius nusiskundimus sveikata. Man gali patikti būti pasiligojusiam, jeigu taip gerai manimi rūpinsitės. v Nenukreipkite kalbos į šalį, jeigu aš jūsų nuoširdžiai ko nors teiraujuosi. Jeigu aš iš jūsų neišgirsiu atsakymų, pradėsiu jų ieškoti kitur. v Neatsakinėkite į kvailus ir bereikšmius klausimus. Juk klausinėju tik tam, kad patraukčiau jūsų dėmesį. v Nevaizduokite, kad esate tobuli ir be priekaištų. Man bus per sunku siekti tokio “tobulumo”. v Nesijaudinkite, kad tiek mažai laiko praleidžiame kartu. Svarbu, kaip mes jį praleidžiame. v Nesijaudinkite dėl to, kad jaudinuosi aš. Aš tik dar labiau bijosiu. Būkite drąsūs. v Nepamirškite, kad aš galiu išsiversti be jūsų supratimo ir padrąsinimo, tačiau jūs kartais pamirštate mane pagirti, kai aš to tikrai nusipelnau. O pabarimų pažerti tikrai nepamirštate. v Elkitės su manim taip, kaip elgiatės su savo draugais, tada aš būsiu jūsų draugas. Atminkite, man svarbiau pavyzdys negu kritika. O be to, aš jus taip myliu – prašau, mylėkite ir jūs mane.
