Dirbti arba mirti – toks vergo pasirinkimas Vienas lietuvis iš nelaisvės Ispanijoje pabėgo, o kitas buvo nukankintas Kūnas – be kojų ir liežuvio Karštis, pragariškas darbas ir patyčios – tokių istorijų gali papasakoti ne vienas į Ispaniją uždarbiauti išvykęs, o vėliau į tėvynę sugrįžęs lietuvis. Bet tai, apie ką pastarosiomis savaitėmis žmonės kalba Biržuose, pranoksta visas šias istorijas. 67-erių biržietė pensininkė Emilija Dubinienė neseniai iš Ispanijos parsivežė urną su 37 metų sūnaus Audriaus pelenais. Per stebuklą išsigelbėjęs jo draugas iki šiol negali atsitokėti nuo to, ką teko patirti. 36 metų Eugenijus Jagminas atvirai papasakojo „Lietuvos rytui“ apie šį šiurpų verslą ir savo likimo draugo žūtį. A.Dubino artimieji, Ispanijoje išvydę karstą, iš pradžių pamanė, kad tai kažkokia klaida – šis buvo vos pusantro metro ilgio. Netrukus paaiškėjo šiurpi tiesa – kūnas buvo be kojų. Vyrui buvo išpjautas ir liežuvis. Ieškoti aukų – į alaus barus Verbuotojai aukų susiranda provincijos miestelių alaus baruose. Nuo pigaus alaus apspangę lietuviai kviečiami važiuoti į rojų žemėje. Jie gundomi lengvai ir daug užsidirbti saulėtoje Ispanijoje. Savo aukai verteivos nuperka alaus, cigarečių, net įbruka šiek tiek pinigų. Susivilioję žadamais aukso kalnais, dar neišsipagirioję žmonės išvežami į tolimą šalį. Atsitokėję jie supranta patekę į specialiai įrengtas ir puikiai saugomas šiuolaikines koncentracijos stovyklas, kurioms vadovauja vietos nusikaltėliai, beje, irgi lietuviai. Vienas pabėgo, kitą nužudė Į tokią stovyklą šių metų vasario pabaigoje iš Biržų išvažiavę du draugai vasarą skirtingais keliais grįžo į Lietuvą. Vienas jų – E.Jagminas – nuo išnaudotojų pabėgo be dokumentų ir pinigų. Vežamas į darbą, jis miesto centre iššoko iš automobilio, kai šis sustojo sankryžoje. Kito biržiečio A.Dubino pelenus artimieji prieš dvi savaites parsigabeno urnoje. „Aš kalbinau ir Audrių bėgti. Bet jis bijojo likti be paso ir pinigų. Palikau ten savo draugą gyvą, o dabar jis grįžo urnoje“, – kalbėjo E.Jagminas. Valensijos centre likęs purvinas, be daiktų ir pinigų, jis sustabdė praeivį. Išgirdęs pagalbos prašymą, jaunas rusas parsivedė E.Jagminą į namus. Čia jam leido nusiprausti, davė drabužius ir 10 eurų. Po to patarė kreiptis į Lietuvos konsulatą. „Pirmąkart gyvenime savo rankoje laikiau tokius pinigus – 10 eurų“, – iki šiol negali pamiršti bėglys. Konsulate gavęs laikinąjį dokumentą ir pinigų kelionei, biržietis vargais negalais pasiekė tėvynę. skaityti toliau lrytas.lt
