Viltė

Arlene,puikiai atrodai :pack2_thumbup[1]:

Tu užvaldei mano mintis, O tai mane baugina. Tu lyg gražiausia naktis, Kurią kiekvienas brangina. Mane įbauginti sunku, Bet tu...pagrobei dalį minčių - Susikaupti, mąstyti negaliu, Užsimerkus tik tave regiu... Kas atsitiko? - nesuprantu. Kodėl mano sapnuose tik tu, tik tu?.. Nuo pažinties vakaro visur tave jaučiu. Ieškau tavęs žvilgsniu. Štai ten, kelyje, ar ne tu? Neši glėby puokštę lauko gėlių. Jaučiu tave širdies plakimu, Tavo žvilgsnį su kiekvienu žingsniu... Prisilietimas prie lūpų... mmm...kaip saldu... išeik iš sapnų... šia ateik... degu nekantrumu... Tu išeik, išnyk iš mano gyvenimo. Man taip sunku tave jausti šalia. Eik ten, kur tik nori, Tik nesirodyk mano ašarotose akyse. Neaitrink senųjų žaizdų, Nebeprimink nuostabių akimirkų Kartu su tavim nakčia praleistų. Nebekentėsiu tų kryžiaus kelių... Girdi? Dink man iš akių!.. Ar supranti, kaip aš tavęs nekenčiu? Mes stovim kryžkelėje mūsų kančių, O dabar, eik savuoju keliu... Bėk ir neatsigręžk, nebegrįžki juo. Aš palydėsiu tave ašarų upeliu. Tešviečia kelionėje tau mėnuo, O aš...nesirūpink...ir aš savuoju einu... Na kodėl? Kodėl vis nepaleidi manęs? Gal nori, kad pradėčiau stipriau tavęs neapkęst? Prašau, paleisk mane, meile mano, Leisk šiąnakt paskęsti ašarose savo. Bet...palauk...nors akimirką Leisk pažvelgti į tavąsias akis. Tenoriu trumpam sugrąžinti, kas sutrypta Ir prisiminti šį ilgesio žvilgsnį vis... Žinau, jog kentėsiu, kentėsiu ilgai... Tik nesijaudink, prisiminsiu tave amžinai. Tu ryškų pėdsaką širdy palikai, Per amžius branginsiu visa tai... O dabar gal tu prisiektum ir man? Ar galėtum nepamiršti manęs, Ižengęs svetimos širdies naman? Ar dar ilgai žiaurus skausmas manyje bręs?!! Na, o dabar eik...dink man iš akių! Nebegaliu būt šalia, aš taip kenčiu... Rodos, jau visą amžinybę vis verkiu...verkiu... Bet žinai, meile, aš tave myliu! Aš tyliai tyliai savo kelio tolumoje dingstu. Tik nesuprantu, ar tu...ar aš tave palieku... Baltos šviesos apakinta ryškiu blyksniu, aš mirštu... Meile, anapus tau paskutinį pasimatymą skiriu...

Arlene,man si daina irgi imponuoja. siaip panos jus nenorekit,kad Ala budama tokio garbingo amzelio super nepriekaistingai atrodytu,ji ir taip sauniai laikosi.Musu lietuviskos scenos primadonos tokio amziaus,jau tikrai subobejusios. Kalbant apie rusu muzika,tai labai zavi ne tik seni estrados vilkai,bet ypatingai nauji ,jauni atlikejai.Ju klipai,apranga ir sceninis ivaizdis tiesiog neleidzia likt abejingam.

Manau,kad lietuviu kalba nera tokia israiskinga,nors vien graziausiu pasaulyje.Lietuvisku dainu taip pat,,nebrokyju'' per daug

Tu išėjai Ir palikai save tik popieriaus lape... Nepasakei Nors paskutinįsyk, kad myli tu mane... Nepalikai Tu nieko, kas galbūt primintų man tave, Tačiau žinai, Kad visada giliai žaizda liks širdyje. Gal likimas lėmė išsiskirt, Nors iš pradžių leido mums pamilt... Bus skaudu žinot, kad tu toli, Ir galbūt kita su tavimi. Bet sunku mums būtų likt drauge Ir galvot, kad viskas dar taip pat... Juk jausmai išblėso viduje, Ir daugiau negrįš jie niekada. Nesupratai, Kiek skausmo tavo žodžiai atnešė tada, Tu pavirtai Žmogum, kurio nepažinojau niekada... Tu išėjai, Ir tai geriausia, kaip galėjai pasielgt, Nors dar slaptai Giliai širdy vyliaus, kad viskas bus gerai... Kvailus žodžius lape pradedu rašyti O ką, ką noriu jais tau pasakyti?.. Tavo žodžiai privertė susimąstyti... Mintys link tavęs taką ima skinti... Seno laikrodžio rodyklė tyliai tiksi. Nuslopinta aistra mano akyse žybsi. O tik neseniai degė noru širdis, Bet ką man sąžinė į tai atsakys?.. Žinau, jaučiu, tikiu, kad tiesą man sakei - Su manimi trokšti pasiduoti aistrai... Nesulaukęs mano atsakymo, vienas likai, Kvailus žodžius lape pradedu rašyti O ką, ką noriu jais tau pasakyti?.. Tavo žodžiai privertė susimąstyti... Mintys link tavęs taką ima skinti... Seno laikrodžio rodyklė tyliai tiksi. Nuslopinta aistra mano akyse žybsi. O tik neseniai degė noru širdis, Bet ką man sąžinė į tai atsakys?.. Žinau, jaučiu, tikiu, kad tiesą man sakei - Su manimi trokšti pasiduoti aistrai... Nesulaukęs mano atsakymo, vienas likai, Savo mintis link manęs vėjo gūsiu nešei... O aš nežinau, nežinau, ką galvoti. Jaučiu norą tam troškimui pasiduoti... Atėjus vėsiam vakarui, veidą bučiuoti. Pirmajai žvaigždei nušvitus, save atiduoti - Švelniai muzikai skambant, tyliai prieiti, Savo rankų pirštais tavo veidą paliesti. Susijaudinusią nosytę link tavosios lėtai tiesti. Sudrėkusių lupų saldžiais skoniais apsikeisti. Degu noru tavo įsitempusį kaklą kutenti, Troškimų pilnos širdies kampelius savosios link lenkti. Mažais bučinukais visą tave pažinti. Viską, ką duodi man siąnakt, su kaupu paimti. Vėl ir vėl į tavąsias lūpas įsiskverbti, Jų likimą šios audros metu nulemti... Noriu savo degančiu kūnų tave apdengti Ir į nepažįstamą pasaulį drauge žengti... Nejaugi nori šio krašto gidu man tapti? Leisti viską pažinti ir tave sekti? Tavo akių žvilgsnį pagauti ir tyliai ''myliu'' ištarti? Visur aistringai išdykauti ir įstatymu ribas aplenkti? Galėsiu tavo vyriškam gleby skęsti, Tik trumpam raudonas lūpas pamesti. Mintimis tą meilės akimirką norėsiu sustabdyti. Visa aplinkui privalo žaibiškai apmirti... Koks jausmas - rojaus sodų taku einu. Šią vietą palikti man baugu... O tu...kuo tapsi po šių aistrų? Po šių mūsų aplankytų meilės kraštų? Ir kodėlgi man šią kelionę pradėti baugu? Bet žinai...gal norėčiau... kad taptum gidu... ...nežinau... ...baugu... Savo mintis link manęs vėjo gūsiu nešei... O aš nežinau, nežinau, ką galvoti. Jaučiu norą tam troškimui pasiduoti... Atėjus vėsiam vakarui, veidą bučiuoti. Pirmajai žvaigždei nušvitus, save atiduoti - Švelniai muzikai skambant, tyliai prieiti, Savo rankų pirštais tavo veidą paliesti. Susijaudinusią nosytę link tavosios lėtai tiesti. Sudrėkusių lupų saldžiais skoniais apsikeisti. Degu noru tavo įsitempusį kaklą kutenti, Troškimų pilnos širdies kampelius savosios link lenkti. Mažais bučinukais visą tave pažinti. Viską, ką duodi man siąnakt, su kaupu paimti. Vėl ir vėl į tavąsias lūpas įsiskverbti, Jų likimą šios audros metu nulemti... Noriu savo degančiu kūnų tave apdengti Ir į nepažįstamą pasaulį drauge žengti... Nejaugi nori šio krašto gidu man tapti? Leisti viską pažinti ir tave sekti? Tavo akių žvilgsnį pagauti ir tyliai ''myliu'' ištarti? Visur aistringai išdykauti ir įstatymu ribas aplenkti? Galėsiu tavo vyriškam gleby skęsti, Tik trumpam raudonas lūpas pamesti. Mintimis tą meilės akimirką norėsiu sustabdyti. Visa aplinkui privalo žaibiškai apmirti... Koks jausmas - rojaus sodų taku einu. Šią vietą palikti man baugu... O tu...kuo tapsi po šių aistrų? Po šių mūsų aplankytų meilės kraštų? Ir kodėlgi man šią kelionę pradėti baugu? Bet žinai...gal norėčiau... kad taptum gidu... ...nežinau... ...baugu...

Na,jeigu teisingai jo naudotis,tai kilimai ?iema dregni tikrai nelieka.Gal ?iek tiek jaueiasi dregme apie pora valando,prakti?kai siurblys tikrai galingas ir dregm? sugeba gerai i?traukti :blink:

,,Taip ir dingsta mergaites...''

A? turiu namuose Philips Triathlon plaunanta siurbla.Per tuos 8m.,kai juo naudojuosi ne karto nenusivylaiu-juo plaunu kilimus,baldo apmu?alus,langus,automobilio salona.Nebuvo jokio gedimo ar kokio trikd?io.Antgaalius naudoju beveik visus.O spec. ?ampuna(valymo priem.)naudoju firmin? Philips,su ja plovimo kokybe geresne,negu plaunant su pigesnemis.Bueiau be jo kaip be ranko...

Fui,niekada nesituokeiau su jo pinigo mai?u :mad: Tokia santuoka prakti?kai pasmerkta subyreti ankseiau ar veliau.

Buvau pesimiste,kuri gyveno su optimistu,todel netrukau ir a? optimiste pavirsti :)

Turiu :)

Atleisk,nepastebejau :doh

Dimidroli,niekada nevelu pasitaisyti...ir jos atsipra?yti(manau i? tavo posto ji supras)

Dimidroli,tavo avataras visai nieko....tik,kad ?alta su juo vasara tai jau nekas tik nepakeisk jo a barzdota dieda su veltiniais :laugh:

?is forumas ka?kiek i?siskiria i? kito seksualiais avatarais,kai kurie romanti?ki,kiti linksmi...Ir manau,kad avataro pasirinkimas nebutynai atspindi jo savininko vido