GEISTĖ

Labai įdėmiai žiūriu... Net duoną rinkdamasi... http://www.delfi.lt/news/daily/Health/arti...php?id=21762507 Va- melagėliai prisipažino, žmones kvailinę...

Etaruj, mokausi pas parapsichologę. Ji tikrina tai, ką aš matau. Dėl tų, kurie iššaudė mokytojus ir bendraklasius. Tiesiog yra tokia istorija apie vaikus, kurie taip pasielgė. Aiškiaregiai pamatė, kad jų auros yra indigo. Nuo tada ir prasidėjo, kiek žinau, visa šneka apie indigo vaikus. Jei nekeltų problemų išaugęs vaikų autistų, sergančių aspergerio sindromu, turinčių dėmesio sutrikimą ir hiperaktyvių vaikų skaičius, matyt, ši tema nebūtų tokia aktuali... Džiaukimės,. kad gyvenam ne JAV, kur tokie vaikai maitinami ritalinu...

Kodėl manai, kad aš žmogaus nematau? Šita tema ne apie rąstus ir ne apie šapus, o apie indigo vaikus. Šia tema diskutuoti su žmonėmis, nematančiais aurų, yra beprasmiška. Nematantieji kaip aklieji čiupinėja dramblį gabalais, o visumos nemato.

Auras išmokti matyti gali visi. Išmokit, tada kils mažiau klausimų.

Niekada. Ką tik grįžau iš gamtos Ką manai apie skiepus?

Dažnai apie tai galvoju. Matau, kaip kryptingai buvau atvesta į dabartinį tašką. Dabar išnaudoju anksčiau įgautą patyrimą, įgytas žinias. Dabar stebiu, kaip įdomiai yra išpildytas vienas mano noras: norėjau kažką daryti su didelėmis žmonių grupėmis (pvz., paskaitas skaityti). Ir gavau- teks sūnaus mokykloje vesti renginius. Mokyklos valdžia sutiko su visais mano pasiūlymais. Galėsiu daryti tai, ką seniai norėjau daryti.

Etarui, aplink mane vis daugėja žmonių, kurie atsisako gyvenimo besisukančiame voverės rate. Tokių tėvų vaikams dėmesio netrūksta. Pats bendravimas kokybiškesnis. Apsieina jie ir be TV, kompų, mikrobangių, kelionių į užsienius. Kiekvienas žmogus nusprendžia, kas jam yra svarbiau. Ar būti vartotoju ir dirbti dirbti dirbti, kad paskui galėtum turėti norimus daiktus, ar būti laisvu nuo to žmogum. Išties juk žmogui reikia labai nedaug. Apsidairykit- kiek jūsų namuose nereikalingų daiktų, kiek mes kasdien išmėtom pinigų nereikalingom smulkmenom?

Ne. Dėstau savo nuomonę. Stebiu savo gyvenimą ir matau, kaip protingai viskas surežisuota...

Kiek suprantu, žmogus tikro pasirinkimo turi kokius 2 proc: pasirinkti, ką pirkti maximoje, kuo tą dieną apsirengti, eiti pasivaikščioti ar ne, laikyti šunį ar katę... O visa kita išdėstyta stambesniais ir smulkesniais blokais...

Geistė kalba su tokiu užsidegimu, nes žino esamą apverktiną situaciją...Paprasčiausia yra užsimerkti ir apkaltinti kažką...Užuot išlaisvinus ir panaudojus sugebėjimus, galimybes, kurias atsineša šios senos sielos gimdamos, jos masiškai luošinamos...

Na taip, su vienatve taip jau yra...Man kai būna liūdna, eiles rašau...

Nesutinku. Mes galim daug ką pakeisti. Jei tėvai aktyviai dalyvautų mokyklos gyvenime, jei jie pakankamai laiko skirtų savo vaikams, būtų viskas kitaip... Išties su žmonėmis, nematančiais aurų, biolaukų, nejaučiančiais vibracijų, kalbėti apie indigo yra tas pats, kas su neregiu apie spalvas...Atsiprašau, bet tokia mano nuomonė.

Tikiu. Gražiai dirbi.

Tai yra tik tavo nuomonė. Bet kai ir lietuvaičiai indigo pradės šaudyti mokytojus, gal tada pagaliau visuomenė taip nesakys... Priklausau mokyklos tėvų komitetui ir mokyklos tarybai. Žinau, kuo gyvena mokyklos ir kaip jos nesugeba susitvarkyti su mokiniais. Visiškas chaosas. Ir taip ir bus, nes tėvai reaguoja taip, kaip Sidabrinė vilkė... Šiandien pativrtinom naujas mokinio taisykles. Ten surašytos tokios smulkmenos, apie kurias prieš 10 m niekas net nepagalvodavo...

Mano bičiulė dizainerė ant šilko tapo. Norėjau pas ją nupirkti skarelę vyro sesers gimtadieniui, tai pigiausia- 150 Lt...Parinkau papuošalus, kainavusius pigiau... Tai prabangos prekė, todėl ir tenka per forumus reklamuoti...

Ne visi 100 proc. Be to, ir tie indigo labai skirtingi...Tarkim, stebėjau tris mergaites, sėdinčias viena šalia kitos. Visos indigo, bet jų auros labai skirtingos...Skiriasi ir indigo spalvos kiekis auroje, ir atspalvis, ir kitos spalvos...

Tavo metų būdama dar neturėjau vaikų...Patyrimas ateina juos auginant...

Vertės nekeičia Kiek žinau, tokie darbai brangiai kainuoja...

Galvoju, kuriame forume mačiau šiuos darbus? Netloge? Edmundo forume?

Vėja, mano visi trys vaikai yra indigo, bet jie to nežino, nes aš nė neplanuoju apie tai su jais kalbėtis... Matau, tu esi dar labai jauna. Dirbau mokykloje 13 m, todėl mačiau, kaip pasikeitė vaikai. Jie dabar išties kitokie, todėl ir priėjimo prie jų reikia kitokio...

O kam tau juos atpažinti? Ką tu su tuo veiksi? Tiesiog reikia suprasti, kad mūsų vaikai yra protingesni už mus ir ieškoti jų auklėjimui naujų priemonių. Moters augimas pirmiausia yra per jos pačios vaikus. Mama auga kartu su savo vaiku. Literatūros dabar yra daug.

Nėra nei tobulumo, nei netobulumo. Nemoku šokti kaip balerina, net vairuoti gerai nesugebėjau išmokti, bet tikrai nesijaučiu netobula. Mes negalim visko mokėti, visko sugebėti.

Indigo ir ne indigo skiriasi vibracijomis. Nei vieni, nei kiti nėra blogesni ar geresni, tik indigo turi geresnes galimybes. Svarbu, į kokių tėvų bei mokytojų rankas jie papuola.

Ne mada... Tiesiog toks laikmetis, kad dauguma vaikų gimsta su aura, kurioje vyrauja indigo spalva. O gabūs yra visi, tik ne visi tėvai rūpinasi savo vaikų gabumų ugdymu... Nematau čia jokios mistikos... Paskutiniu metu dažną dieną žiūrinėju žmonių auras. Masė jau tų indigo...

Nėštumo ir žindymo hormonai padaro perversmą kiečiausių moterų galvose...Neužmiršiu, kaip nuvažiavau pas vieną draugę aplankyti jos leliaus. Mane žvengas ėmė nuo tų visokių uti tiuti jos balse... O jau tokia vyriška buvo ir prieš vaikus nusistačius :) Tie hormonai neveikia nebent prasigėrusių ir nusivalkiojusių moterų, nes jų galvose per didelė košė...