jurk

Kicule, kaip gražu, pasaka :D . Abi dukrytės labai panašios į tave, ypač vyresnioji :)

oi, Vikuliaa ir Kicule, kaip aš jus užjaučiu dėl migrenos, esu ir aš tą bjaurastį turėjusi (beje, išlindo taip pat po pirmo gimdymo, kai vyresniajam buvo metukai), todėl gerai jus suprantu Aš paskutiniu metu esu gan sveika, tik va visai neseniai prasidėjo baisūs galvos svaigimai su pykinimu ir vėmimu, tuo metu atrodo, kad kambarys važiuoja, lyg labai greitai sukčiausi karuselėje, diagnozė - gerybinis pozicinis galvos svaigimas. Durniausia tai, kad tie svaigimai gali kartotis, o jokio gydymo nėra :) Bet visumoj dabar tai esu tikrai sveika, nesiskundžiu Mama, ir tave labai suprantu, nes mano vyresnysis turi įgimtą trumparegystę, dabar jo regėjimas -9,5, nuo 1,5 metukų nešiojam akinukus. Kol kas labai džiaugiuosi, kad neblogėja, bet stengiuos net negalvot, kaip bus ateity, tikiuosi, kad liks kaip yra Akių gyd. sako, kad greičiausiai jam nebus galima atlikti lazerinės korekcijos, nebent, kol užaugs, medicinoj įvyks kažkokių esminių atradimų ir pasiekimų toje srityje. Bet kažkaip susigyvenom su tuo ir aš net nebegalvoju, kad kažkas yra ne taip

o aš, deja, prie prezervatyvų taip ir nesugebėjau priprasti, nes vien nuo to gumos kvapo mane iškart imdavo pykinti (nors šiaip jau tikrai nesu jautri)

Kicule, o tu gal kartais dabar per atostogas buvai kur į šiltus kraštus išlėkusi - ir nuotraukytės tokios egzotiškos, su palmėm, ir avataras labai jau užjūrio atostogom kvepiantis Oksana, bet jau tas katinėlis medy koks fainas (šiaip aš nesu didelė katinų mylėtoja, bet va čia tai gėris :) )

Oksana, na nieko sau "mėgėjiškos" nuotraukos Man tai jos visos labai nerealiai gražios

paskutiniu metu aš labai mėgstu paklausyti Izraelio atstovo š.m. Eurovizijoje, Boaz Mauda dainos "The fire in your eyes" (nežiūrint to, kad nesupratau žodžių, ji vistiek palietė man širdį ) http://www.youtube.com/watch?v=V2eNU2Vh1es Taip pat patinka: Nelly ir Tim McGraw "Over and over again" Monday Justice "I know" http://www.youtube.com/watch?v=5HVSxYokVAY Jose Gonzalez "Heartbeats" http://www.youtube.com/watch?v=s4_4abCWw-w Gavin DeGraw "In love with a girl" http://www.youtube.com/watch?v=pXTr9dLECfg ir "I don't want to be" http://www.youtube.com/watch?v=ELvfMJoKDAk Aventura "Obsession" (jos beklausydama visąlaik užsisvaigstu, kaip noriu išmokti ispanų kalbą ;) ) http://www.youtube.com/watch?v=FZMWNu8APl4 Na, gal užteks pradžiai :)

Ieka, smagu girdėti, kad šventė praėjo sklandžiai ir šauniai Aš irgi su nekantrumu laukiu tavo pasakojimo ir, žinoma, nuotraukyčių (juk kaip faina patenkinti savo moterišką smalsumą klausant tokių istorijų ;) )

Kicule, jau gėlytės... , man labai gražu, kai pagaunamas momentas, kaip žiedo viduj sėdi koks nors vabaliukas ar bitutė :D Kad jau fotografuojam visos tas gėlytes, tai ir aš dar kelias įdedu

aš irgi naudoju šešėlių pagrindą, labai patinka, kai šešėliais gražiai išryškinamos akys, jų savo kosmetikinėj irgi turiu nemažai, bet bėda ta, kad nelabai moku dažytis :D Sugebu užsitept vieną man tinkančią spalvą, o visiškai neišmanau technikos, kaip maišyti ir derinti įvairias spalvas, kaip padaryti, kad rodos, net prie mano akių netinkanti, bet šiaip jau man patinkanti spalva "priliptų" Žinau, kad turbūt internete galima būtų paieškojus surasti tų makiažo pamokėlių, ale vis patingiu Šiuo metu tepuosi Cameleon šešėliais - turiu nemažą rinkinuką pačių įvairiausių atspalvių. Dar patinka Isadora šešėliukai :blink:

na, lyg ir yra įprasta per krikštynas dovanoti simbolinę prasmę turinčias dovanas - auksines ar sidabrines grandinėles su kryžiuku, sidabrinį šaukščiuką (ant kurio galima išgraviruoti), medalionus, albumus ir pan. Nors žinau, kad nemažai krikšto tėvelių dovanoja ir žaislus - supamus arkliukus, dviratukus ir pan. Priklauso turbūt nuo pačios šeimos požiūrio į šias apeigas - jei tai didelė graži šeimos šventė, o pačios apeigos tik formalumas (pvz., tėvai nėra praktikuojantys katalikai, krikštija tik dėl to, kad taip reikia - na, aš asmeniškai ne taip jau ir mažai tokių žmonių pažįstu), tai tuomet turbūt pakanka ir kokio žaislo ar knygos. Aš pati, jei būčiau krikšto mama, būtinai dovanočiau ir kažką turinčio išliekamąją vertę ar simboliškai susijusio su krikšto apeigom. Tiesa, esu girdėjusi, kad neva kryželių dovanoti krikštijamam vaikiukui negalima, nes taip atseit jam užkraunama našta, gyvenimo kryžius. Aš į tokius dalykus žiūriu šiek tiek skeptiškai, nes tai mano supratimu ne kas kita, kaip prietarai, kurie su Bažnyčios mokymu lyg ir prasilenkia Mūsų sūnučio krikšto mama dovanojo pačios pieštą labai gražų paveikslą, mane ta dovana be galo pradžiugino ir net šiek tiek sugraudino - juk į ją įdėta dalelė širdies :D Mes patys mažajam dovanojom kaip simbolinę dovaną proginę auksinę 10 Lt monetą su Aušros vartais. Neringaile, jei tu vilnietė, tai prie Aušros vartų yra tokia parduotuvėlė "Devocionalijos" - ten gali rasti tikrai daug mielų ir naudingų daikčiukų krikštynoms (žvakių, skraisčių, suvenyrų, kryžiukų ir pan.). Ten visai neseniai mačiau labai gražius tokius lyg ir medalius - rožinės arba žydros spalvos "blynukas", viduryje pasidabruotas angeliukas ar koks kitas krikšto simbolis. Kainavo gal 60-70 Lt. Manau, galėtų būti nebloga simbolinė dovana. Dar girdėjau, kad dovanoja swarovski soskytes ar batukus (mažiems vaikiukams). Tiesiog nežinau, ką dar patarti, gal kažkas pravers iš to, ką čia parašiau

ačiukas, Ieka Be reikalo aš viską taip išsamiai išpasakojau, kažkaip visai nepagalvojau, kad ir tu neužilgo ten švęsi, tai dabar nebus tau taip įdomu, tai jau nepyk labai ant manęs už plepumą Kaip tau einasi su laikraštuku? Širšių medų dariau pagal šitą receptą: 6 kiaušinių tryniai, 1 st. cukraus pudros, 1 ind. kondensuoto (saldinto) pieno ir 100 g. spirito (aš neturėjau, tai naudojau 55 laipsnių stiprumo degtinę, tik su degtine gaunasi skystesnis medutis, tai spiritas turbūt geriau. Žinau, kad kiti ir brendį naudoja). Trynius reik gerai išsukti su pudra, tada supilti kond. pieną ir vėl išsukti, tada po truputį maišant supilti spiritą. Dar galima dėti riešutų (lazdyno ar kt.). Dar aš kepiau krikštynų "sausainėlius", nors pagal tą internete rastą receptą tai man išėjo ne sausainėliai, o tikros mielinės bandelės, nes mielinė tešla labai greit iškilo dar įdedu keletą nuotraukyčių kaip atrodė mūsų krikšto lauktuvės:

Indrute, turiu aš vieną nedidukę idėją dėl dovanos jauniesiems. Mano manymu, kaip simbolinę dovaną visai faina dovanot medinę bačkutę (būna tokių pirkt Kaziukuose ir šiaip pas visokių medinių suvenyrų prekiautojus ir tautodailininkus), į ją pripylus medaus (tos bačkutės būna ir nedidukės, kokių 2-3 l) ir dovanot su palinkėjimu, kad visam gyvenimui užtektų to medučio ar kažkaip pan. Ant tų statinaičių būna ir lentelės, ant kurių galima užrašyt jaunųjų vardus, vestuvių datą ir pan. Jei dar kokia mintis šaus į galvą, būtinai parašysiu. Šiaip sudėtinga kažką konkrečiai pasiūlyt, kai nežinai visos būsimos šventės eigos, pagrindinės minties. Tų idėjų tai daug, tik vienos tinka vienam scenarijui, kitos visiškai kitokiam. Svarbiausia, bet kokiu atveju, pradėt planuotis iš labai anksti, tada, kai užtenka laiko tai galima ir prisigalvot visko iki soties ir tas idėjas sėkmingai realizuoti.

dar pamiršau paminėti, kad krikšto tėveliams ir seneliams paruošėme ir dovanojome nedideles dovanėles - krikštynų laikraštuką, krikštynų šampaną (užklijavom specialiai padarytą etiketę su mažiaus nuotrauka) ir šokoladą (irgi įvyniojom į savos gamybos popierių, dar kartą ačiū Azen už pagalbą), seneliams - po šiaudinę skrybėlę, močiutei - prijuostę ir pintą rankinę, krikšto tėveliams - marškinėlius su mažiaus nuotrauka ir užrašu: Aš Normanto Jono krikšto mama (krikšto tėtis) bei visiems po atviruką su mažojo nuotrauka ir užrašytais padėkos žodžiais. Dar visus vaišinom širšių medum, kurį supilsčiau į vaikiškos tyrelės indelius ir pavadinau Normanto Jono košytė (irgi klijavau spec. padarytas etiketes). Atrodo, kad visi liko dovanomis patenkinti. Iš krikšto tėvelių gavome dovanų (mažajam) labai gražų pačios krikšto mamos tapytą paveikslą Nu va, kad prisigyriau

labai ačiū, Indrute :). Žibintų paleidom tik 3 - po vieną nuo mūsų, krikšto tėvelių ir senelių. Daugiau ir norėdami nebūtume pajėgę, nes vakare pūtė labai stiprus vėjas, o tuos žibintus ne taip paprasta uždegti, ilgokai trunka kol jie įsidega. Atrodė tai tikrai labai gražiai, vėjas nešė juos labai aukštai ir toli. Pirkom "Balionų šaly", 1 vnt. kainavo 12 Lt. Kaune yra viena firma, kuri prekiauja ir fantastiškais vandens žibintais, jei bus įdomu, atsiųsiu tau jų koordinates į až (o tu gal svočia būsi per vestuves, nes kažkur lyg užmačiau, kad vestuvėms ruošiesi )

ačiū, mergytės, už komplimentus (Nicole, ačiū tau už pagyras fotografui, būtinai perduosiu jam tavo komplimentus ;) jis dar nėra tikras profesionalas, ta prasme, kad iš to negyvena, bet labai tuo domisi, gerai išmano Photoshopą, jau dalyvauja šiokiose tokiose parodose ir turbūt ateityje užsiims vien tik fotografija). Vis nesurandu laisvesnės minutės prisėsti ir viską detaliau aprašyti Mūsų šventė buvo gana kukli, dalyvavo tik artimiausi žmonės (ir tai, deja, ne visi). Dėl to ir nutariau, kad reikia sugalvoti kažkokią idėją, nes su tiek mažai žmonių tik pasėdėti prie stalo ir pasivaišinti būtų labai neįdomu ir neįsimintina. Tada besidomėdama ir atradau, kad galima švęsti krikštynas Rumšiškių liaudies buities muziejuje, pagal senovines apeigas ir pasikrikštyti vietinėje koplytėlėje. Norint ten krikštytis vasarą, reikia užsirašyti iš labai anksti, aš sutariau dėl krikštynų datos dar kovo pradžioj ir tai gavom laiką tik todėl, kad mūsų krikštynos buvo ne savaitgalį. Man svarbiausia buvo, kad tą dieną nelytų, nes nemažą dalį laiko praleidom gamtoje. Apeigėlių trukmė toje trobelėje - 1 val., jos daugiausia buvo skirtos kūmams (nes kaip aiškino ta "bobutė pribuvėja", senovėje būtent kūmai buvo svarbiausi krikštynų dalyviai, jais būti buvo didžiulė garbė). Prisijuokėm mes ten iš tų visų užduočių, buvo tikrai linksma ir įdomu (man teko garbė ir ant tų pūkinių paduškų pagulėti ), ir vaišės buvo labai skanios, tikros kaimiškos (jas užsigėrėm tikra dzūkiška naminuke ). Truputį gaila buvo, kad turėjom labai skubėti į bažnytėlę ir dar gavom šiek tiek barti nuo kunigėlio, kad vėluojam (jam reikėjo skubiai išvykti į Joninių mišias) - būtume dar mielai toj trobelėj pasėdėję . Po krikšto koplytėlėje (ten viskas įvyko labai greit, kunigėlis tai toks bajeristas) ėjom pietauti į arbatinę (ten irgi labai patiko, kad davė mums atskirą salytę, ji buvo gražiai papuošta, bet kadangi ta arbatinė tokioj senovinėj gryčioj, tai atrodė, kad sėdim kažkieno namuose, nesijautė, kad kavinėj). Po pietų važiavom į mano uošvių sodybą, ėjom su krikšto tėveliais į miškelį ieškoti mažo ąžuoliuko ir išsikasę pasodinom prie uošvių namų (ten jau auga vyresnėlio ąžuoliukas, irgi sodintas per jo krikštynas). Po to vėl vaišinomės, tada važiavom prie Nemuno ir Verknės, kur labai daug vaizdingų vietų, piliakalnių, iš pradžių planavom ten nakvoti palapinėse, bet kadangi į vakarą labai atšalo oras ir apsiniaukė, tai nutarėm, kad geriau miegosim šiltose lovose . Vėlai naktį į dangų paleidom dangaus žibintus su mintyse sugalvotais palinkėjimais mažajam krikščioniukui ir taip mūsų kukli šventė baigėsi. Liko gražūs prisiminimai, bobutės dovanotos dovanėlės - megztos kojinytės, šiaudinis angeliukas ir pintas paukštukas, medinis šaukštelis ir daug kt. ir nuotraukos, įamžinusios tą ypatingą mūsų šeimai dieną.

princas Kalava (iš Batuoto katino) :

ir paskutinės:

ir dar keletas - specialiai tau, Žmonike

įdedu keletą nuotraukyčių iš mūsų krikštynų Rumšiškėse:

kaip gaila, kad per vėlai užmačiau tavo postą su nuoroda į eurokosfoto puslapiuką. Aš kaip tik dariau krikštynoms marškinėlius ir ieškojau, kur pigiau, bet paskubom nieko neradau, tai užsakinėjom Vilniaus akropolio marškinėlių parduotuvėj, suplojom už juos kosminę kainą (75 Lt už vienus) o dėl tų kitų nuorodėlių, tai tikrai nemanau, kad čia kažkoks nusižengimas jas įkelti, ši informacija ir tie puslapėliai gi yra viešai skelbiami kitame forume, neįslaptinti, taip kad tomis idėjomis galime pasinaudoti ir per kitus forumus :( Čia mano nuomonė

žinok, man vistiek sunku patikėti, kad nebuvo jokių ženklų apie kitą jo asmenybės pusę, kol jie gyveno Amerikoj. Negali žmogus šitiek metų gyventi tokį dvigubą gyvenimą, slėpti savo tikrąjį veidą, išprotėtų šitaip tikrai. Manau, kad tikrai buvo tų epizodų, kai jai jau galėjo kilti kažkokių įtarimų, tik ji arba nenorėjo jų matyti, arba buvo per daug kvaila, kad pamatytų (atsiprašau už tokį tiesmuką išsireiškimą) Aš atsidūrusi tokioje situacijoje turbūt irgi nenorėčiau visko atvirai parašyti, be to, tada ir knyga nebūtų tokia populiari, nes skaitytojas jos greičiausiai ne gailėtųsi, o gal net smerktų, kad pati pasirinko tokį kelią. Bet čia jau tik mano pamąstymai, galbūt aš ir labai neteisi esu tos moters atžvilgiu

skaičiau ir aš ją, nors tiesą sakant, man tokias knygas beskaitant visad ima siutas dėl tų moterų prakeikto nuolankumo. Tiesa, ta Betė tai kovojo iš paskutiniųjų, bet momentais irgi nesąmonių pridarydavo :wub1: Dar iš tokio žanro knygų patiko "Kabulo knygininkas", o "Priversta tylėti" tai skaičiau sukandusi dantis - taip pikta buvo ant tos vokietkos už jos naivumą ir kvailumą. Ir dar rašo paskui knygoje apie tai, kokia pati yra durna Mano sesė ištekėjusi už musulmono, tik ačiū Dievui, kad jo šeima liberalių pažiūrų, nesilaikanti tų visų tradicijų.

Linux, bet jau tavo dukriuko grožis tai nesvietiškas :wub1: Tose nuotraukytėse tai atrodo kaip iš paveiksliuko, kaip nupiešta Ir ta suknelytė tokia faina, princesiška Žodžiu, pasaka Na, iki mūsų krikštynų jau tik 4 dienelės teliko, tai po visko pasipasakosiu išsamiai ir nuotraukyčių gal keletą įmesiu (jei gražios gausis) ;)

kiek teko girdėti, yra Dubline emigrantų atidarytų klinikų, kuriose atlieka daug įvairių tyrimų, skiria normalų gydymą (antibiotikus, jei reikia) :unsure: Bet šiaip jau iš gyvenusių ten lietuvių irgi girdėjau, kad sveikatos apsauga Airijoje siaubingai žemo lygio

Vikuliaa, ir aš tau dėkoju už tokią dūšiai mielą kelionę po gimtuosius kampelius Net širdį suspaudžia bežiūrint, kažkaip kasdien per darbus ir skubėjimą dažnai nepastebim viso to grožio, kuris mus supa. Ogi iš tikrųjų taip gražu toj mūsų Lietuvėlėj :D (kiba aš jau senstu, kad tokia sentimentali darausi) :D Visai netoli Nemuno kilpų gyvena mano uošviai, dažnokai vasarą ten nuvažiuojam :unsure: Ir toj Velnio duobėje esu buvusi, nes pakeliui - tai tikrai ten nusileidus į apačią kažkaip nejauku net, ir šalta, daug šalčiau nei šiaip būna tą dieną :D