jurk

Senas ir jaunas:

:D bet jau sumuštinis už mergičką didesnis :) įmetu ir aš keletą naujausių mukanyčių (taip mano vyresnėlis, tik pradėjęs kalbėti, vadino nuotraukytes ): dangaus klajūnas

šiandien "netyčia" užsukau į knygyną ir prigriebiau Philippos Gregory "Karalienės sesuo" ir "Karalienės palikimas". Nežinau, kada prie jų prisikasiu, dar "Sofi pasirinkimas" niekaip nejuda į priekį, pastrigau 100 psl. perskaičiusi Nu taip man to laiko viskam trūksta, kad baisu. Turbūt vietoj visų šitų knygų reikėjo įsigyt kokią nors apie efektyvų laiko planavimą :D

Labai mėgstu skaityti, tik pastaruoju metu vargiai beatrandu tam laiko. Nemėgstu skaityti pripuolamai, po 2-3 psl., jau kai įsijungiu, tai labai sunku būna atsiplėšti ;) Neseniai "surijau" A.Amirezvani "Gėlių kraują", dabar kibau į W.Styron "Sofi pasirinkimas". Įdomi knyga, bet "kietoka" ir 600 psl., tai nežinia, kada įveiksiu Nesu kokia feministė, bet kažkaip pastebėjau, kad mėgstu knygas apie moteris, jų padėtį įvairiose kultūrose. Taip pat skaičiau "Tik su dukra", "Kabulo knygininkas", "Priversta tylėti", "Moterų kupė". Viena iš mano mėgiamiausių knygų, kurią skaičiau keletą kartų ir tikrai dar skaitysiu - tai A.Roy "Mažmožių Dievas"

baik tu, Indrute, aš visai neįsižeidžiau, kad tikrai nebuvo dėl ko :) Pati labai nemėgstu verksnių, kurie tik dejuoja, bet nieko nedaro. Tačiau šiuo metu tikrai negalėčiau pasakyti, kad gyvendama LT jaučiuosi tikrai laiminga. Bėga tas gyvenimas, vaikai auga, dirbam, bet kažkas vis kirba viduj, negaliu nurimti. Gal čia visų šaulių nenuoramų toks bruožas :) Nicole, ačiū tau už gražius žodžius :D Esi tas žmogeliukas, kuris visada randa ką gražaus kitiems pasakyti, šaunuolė esi

šiaip ji labai stipri moteris ir drąsi, kartais tikrai pavydžiu jai jos ryžto. Baimių buvo ir dabar dar pergyvena (nors paskambinusi pasakė, kad kol kas, ačiū dievui, viskas gerai), ji gi net anglų k. nemoka visiškai, tik kol kas jos darbe nereikia, o su laiku išmoks. Gerai, kad po poros savaičių ir brolis pabaigęs mokyklą išvažiuoja pas ją, bus lengviau. O aš iš visos šeimos viena likau LT, nes sesė irgi užsienyje, nelabai planuoja grįžti, visi išsibarstė po platų pasaulį :) Bet geriau jau taip, kai bent žinai, kad artimiems žmonėms gerai sekasi :) Man tik pikta, kad LT taip nuvertinamos žmogaus žinios ir sugebėjimai, su tokiu požiūriu tikrai dar negreit susikursim čia tikrą gerovę.

Indrute, manęs čia jau nė kvapo nebūtų, jei nebūtų šeimos. Negaliu viena daryti tokių sprendimų, be to, sulaiko čia tai, kad vyresnysis jau lanko mokyklą ir mažajam netruks ateiti tas laikas. Galvoju apie jų išsilavinimą ir kol kas LT matau privalumų daugiau šioje srityje. Bet tai ir viskas. Turiu aš normalų darbą, pragyvenimui užtenka, bet manau, kad esu verta šiek tiek daugiau :) Tik verkt tai aš neverkiu, tiesiog visos čia ėmėm kalbėti apie tai, kad jaučiam nostalgiją tiems laikams, tai ir aš pasisakiau. Kai buvo metas, kad mačiau, jog reikia kažką keisti gyvenime, taip ir padariau, išvažiavau, padirbau. Jei matysiu, kad nebegaliu susitaikyti su tokiu gyvenimu, turbūt pasielgsiu taip pačiai :) Beje, šįryt išlydėjau mamą į oro uostą, išskrido gyventi į Airiją. Jai jau virš 50, visą gyvenimą dirbo medicinos srityje, turi nerealią darbo patirtį, bet nebegalėjo pakelti varganų gyvenimo sąlygų ir net tokio amžiaus nutarė pradėti viską iš naujo :) ot tundra aš , visai ne taip supratau :D Žemynos vidurinę baigiau 1997 m. :) (ten mokiaus 10 metų)

vikuliaa, aš nesimokiau, o dirbau (kruiziniuose laivuose), tik 2 kontraktus (beveik 1,5 m susidarė), bet užteko, kad pajusčiau gyvenimo kokybės skirtumą čia ir ten :) o tu toj foto, kur įdėjai prie mūsų nuotraukų, atrodai visiškai kitaip nei dabar savo avatare , pažiūrėjus nelabai pasakyčiau, kad tai tas pats žmogiukas :D Oksana, manau, kad priežastys, kodėl visus traukia grįžti, yra aiškios. Ten gali jaustis pilnaverčiu žmogumi, pilnai pasitikėti savo sugebėjimais (jei tik nesi koks lodorius) ir juos realizuoti, patenkinti visus ar bent didžiąją dalį savo poreikių, o ne tik egzistencinius Ieka, mano sesės berniukas irgi Deniukas (Denis) ;)

nu va, aš ir sakau, kad Lietuvoj tai jau tikrai niekur nepasislėpsi, daugiau ar mažiau pažįstamų nesutikęs :D mergaitės, jungiuos ir aš prie jūsų, labai gerai suprantu, apie ką kalbat ir kaip jaučiatės. Teko ir man neilgą laiką pagyventi svetur, nors nebuvo planų išvažiuoti visam laikui, bet ten pabuvus taip nesinorėjo grįžti. Bandžiau prikalbinti MB važiuoti ten gyventi (į JAV), sakiau, kad čia LT nėra jokių didesnių perspektyvų. Jis vis mane laikė, sakė, kur tu veržiesi, ką tu ten geriau rasi - gal kad pats niekad nebuvo ilgesniam laikui iškėlęs kojos iš Lietuvos. Aš dar beveik 2 metus taip bruzdėjau, spirgėjau, negalėjau rasti sau vietos, netgi sakyčiau, buvo kažkokia depresija apėmusi. Erzino tas mūsų klimatas, saulės šviesos trūkumas, normalaus žmonių bendravimo stoka ir aišku tai, kad turi žmogus, sunkiai ir atsakingai dirbdamas, gyventi nuo algos iki algos, kaip Ieka sako, tiesiog egzistuoti. Paskui kažkaip aprimau, kaip aš sakau, gal MB kažkiek sparnus pakirpo ir nuleido ant žemės, tačiau didelio kaifo čia gyventi vistiek nejaučiu. Jei pasitaikytų gera proga išvažiuoti, tai taip ir padaryčiau (aišku, prieš tai įtikinusi MB) :(

kad laikrodžių ir aštrių daiktų negalima, žinojau, bet pirmą kartą išgirdau apie žiedus :lol: O įdomu, kaip aiškina, kodėl negalima? :lol: Dar kai kurie mano, kad negražu dovanoti geltonas gėles, nes jos simbolizuoja neapykantą, bet man asmeniškai šis požiūris atrodo atgyvenęs :lol:

ši knyga apie amerikietę, ištekėjusią už iraniečio gydytojo, kurią vyras išsivežė į savo šalį neva atostogų ir ten ją tikra to žodžio prasme įkalino, ėmė smurtauti, bandė atskirti nuo dukros. Galiausiai ji neapsikentusi per didelius vargus pabėgo su dukrele ir grįžo į Ameriką per tris dienas pravariau "Gėlių kraują", labai patiko

Azen, nuotraukos yra ko mums, fotomeno ir photoshopo mylėtojoms, pasimokyti

na taip, tu gerokai už mane jaunesnė Aš baigiau Žemynos (14-ą) vidurinę :D

nu tai mes kaip ir kaimynkos su tavim :D mano tėvai iš Panevėžio, aš ten užaugau ir baigiau vidurinę

dėl žydų, tai ne tu viena tokia . Kol neteko su jais susidurti, neturėjau jokių išankstinių nuostatų ar priešiškumo. Bet po to, kai dirbdama susidūriau su daugybe šios tautos atstovų, pradėjau jausti jiems tikrai didelę panieką, kokios nejaučiu jokiai kitai tautybei (sutikti jų teko tikrai labai daug įvairių) :D Grįžtant prie temos, taip, tikrai esu nacionalistė, ir kuo toliau, tuo mano nacionalizmas stiprėja :D Negaliu pakęsti lietuvių, kurie pirmai progai pasitaikius puola dergti savo šalies :D Yra daug dalykų, kurie man Lietuvoje nepatinka ir daug ką čia reiktų pakeisti, bet nepaisant to, visada stengiuosi palaikyti savo šalį, nesvarbu, ar tai būtų Eurovizijos konkursas ar kažkokie kvaili komentarai internete :D

Vikuliaa, Remini, jūsų nuotraukytės kaip visada nuostabios :huh: . Remini, tavo foto spalvos tiesiog nerealios, kaip atviruke. Manau, kad tos foto labai tiktų ir fonams

ir dar kelios:

:huh:

kažkaip anksčiau, kol nesėdėjau namie su vaikais, man visi namų ruošos darbai buvo pakenčiami, per šeštadienį visus namus išsikuopdavau be jokio vargo ir didesnių dūsavimų, o paprastomis dienomis irgi būtiniausius darbelius nusidirbdavau. O dabar, kai tai tapo rutina, jau bloga darosi nuo visko. Dar gerai, kad MB stengiasi mane suprasti, užtai per Kalėdas gavau dovanų indaplovę, vis vienu nemėgiamu darbu mažiau Bet lyginamų skalbinių krūvos kaip nemažėja taip nemažėja, dulkės visur sėda ištisai, kad ir kiek bevalyčiau. Ochh... :)

ir aš lygiai tokiais pat skalbiu :) Vaikų rūbus su Bobu, vyresniojo, jei labai jau išsimurzina - su Tide, nes jie man gerai visas dėmes pašalina, o mūsų su vyru drabužius, patalynę - su Bonux arba kartais dar ir su Rex (baltiems skalbiniams) Niekada neperku Ariel, jie man tookią alergiją sukeldavo ;) Ir dar mama, kurį ilgą laiką juos naudojo, sakė, kad jie labai išėda audinį, skalbiant su jais labai greitai susidėvi ir plyšta patalynė. Tai tik reik įsivaizduoti, ko ten privaryta :( Ai, dar savo visokius megztukus, vilnonius rūbus skalbiu su skystu skalbikliu Perwoll balsam :)

o, tai mūsų zuikiai panašaus amžiaus (maniškiui 10,5 mėn.) :)

tikrai nepaprastai gražios nuotraukytės, Oksana , o ypač 1,2 ir tos, kur su viena gulbe :)

Mano ritualas kiekvieną rytą įsijungus kompą begurkšnojant kavą paskaitinėti Lietrytį ir delfi, tada eilė paštui, o per dieną kiek leidžia galimybės, ir vėlai vakare iki išnaktų - forumai

Venecija yra Italijos miestas ant vandens - vietoje gatvių ten visur vandens kanalai, pagrindinė susisiekimo priemonė - valtelės ir gondolos. Kiek žinau, iš visų Europos miestų Venecijoje mažiausias automobilių skaičius. Pataisyk mane, jei klystu, Remini Nicole, superinės tavo nuotraukytės, o aš kaip tik irgi norėjau klausti, kaip padaryti fotografuojant gėles, kad vienas žiedas būtų ryškus, o visi kiti išplaukę (nes vakar benaršydama nete radau labai gražių gėlių foto, kurias sukelsiu į gėlinius fonus, tai ten kaip tik taip ir fotkinta). Dabar jau radau atsakymą, tik reiks išsiaiškint, ar mano fotikas turi šią funkciją

aš kai siurbiu kilimą, visada išsiurbliuoju ir klaviatūrą. O tada klavišus pavalau alkoholinėm servetėlėm, didesnius tarpukus, jei reikia - spirite suvilgytais ausų krapštukais