jurk

mano brangiausias irgi dvynys. Šiaip man asmeniškai, kiek pažįstu, vyrai dvyniai ir mergelės yra patys geriausi Dvyniai ramūs, paprasti, ne karštakošiai ir tikrai nepasakyčiau, kad dviveidžiai (čia kalbu apie vyrus, moterys visiškai kitokios. Nemėgstu moterų, gimusių po dvynių ženklu ). Mūsų atveju maniškio ramybė ir tolerancija yra tiesiog gyvybiškai būtina, nes aš esu karštakošė :)

nėra už ką, Nicole Tik dabar galvoju, kažin, ar ji tokia jau įdomi, kol kas niekas nieko nerašo ir nekomentuoja Užtat aš dar šį tą parašysiu :D PASISVEIKINIMAS Pasisveikinimas rankos paspaudimu Sveikinantis ištiesiant ranką taip pat galioja tam tikros taisyklės: 1. Aukštesniojo rango asmuo ištiesia rnką žemesniojo rango asmeniui. 2. Moteris ištiesia ranką vyriškiui. 3. Vyresnio amžiaus asmuo - jaunesniam. Tačiau šios formulės kasdienybėje gali keistis. Pastaruoju metu įsigalioja nuostata, kad tas, kuris pirmasis pastebi kitą asmenį, su juo trumpai pasisveikina. Tokiu atveju nereikia ilgai svarstyti, kaip pasielgti susiklosčius tam tikrai situacijai (pvz., sveikinantis su vyresnio amžiaus sekretore ar akademinį laipsnį turinčia praktikante). Biuro kasdienybėje sveikinimasis dažnai minimaliai apribojamas. Vadovaujantis darbuotojas atskirais atvejais su pavaldiniu pasisveikina rankos paspaudimu, lygiai taip pat jis pasitinka klientus ar verslo partnerius. Susitikus koridoriuje pirmą kartą, sveikinamasi kaip ir dera, o susitikus pakartotinai - pakanka tik nusišypsoti. Tinkamas rankos paspaudimas Žmones dažnai trikdo klausimas, kaip reikėtų paspausti ranką. Tai galima daryti daugeliu būdų. Vieni ją stipriai suspaudžia, kiti ranką paima ir laiko pernelyg glebiai ir vangiai. Čia reikėtų laikytis "aukso vidurio" principo: ne per smarkiai, ne per lengvai ir ne per ilgai. Ranką paspausti pakanka kelių sekundžių. Paprastai asmuo, kurio ranka pernelyg ilgai laikoma ir kratoma, pasijunta nejaukiai. Asmeninė erdvė pasisveikinant priklauso nuo kultūrinių ypatybių, visuomeninių įvykių ir asmenybės tipo. Intravertiški žmonės paprastai kitaip spaudžia ranką nei ekstravertai. Pirmą kartą sutinkamų verslo partnerių nereikėtų pulti sveikinti "abiem rankomis". Tai reiškia, kad spaudžiant kito asmens dešiniąją, nedera kartu kairiąja ranka spausti jam alkūnės, žasto ar peties. Taip pat negražu sveikinantis dešiniąja ranka spausti verslo partneriui ar klientui dešiniąją ir drauge kairiąją uždėti pastarajam ant dešiniosios rankos viršutinės dalies. Trumpai apie rankos bučiavimą Rankos bučiavimas laikomas pasenusiu dalyku. Tačiau šventės proga (pvz., per operos premjeros vakarėlį) oficialiai ranką pabučiuoti galima. Reikia nepamiršti, kad tai turėtų būti tik menamas bučinys. Lūpos negali liesti rankos! Tokia taisyklė įvesta ne be pagrindo, nes tik šitaip galima išvengti keblumų, kai dama dėvi progines pirštines. Atsistoti ar likti sėdėti? Dažnai tenka pasisveikinti su sėdinčiais asmenimis. Anksčiau buvo įprasta, kad vyrai, išvydę atvykusįjį, atsistotų ir paspaustų jam ranką. Moterys ir vyresnio amžiaus vyrai likdavo sėdėti. Ši taisykė išliko iki šiol, nors šiuolaikinės moterys ją laiko pasenusia. Jos (ypač bendraudamos darbo reikalais) pasisveikindamos atsistoja. Taip moterys simboliškai parodo esančios lygios su vyrais. Tačiau reikia nepamiršti, kad švarką dėvinti moteris, atsistodama pasisveikinti, turi užsisegti bent vieną švarko sagą. Bučinys į skruostus Anksčiau šį reiškinį pastebėdavome tik pietų šalyse ar Prancūzijoje. Šiuo metu tai įsigali ir pas mus - tai bučinys į skruostus. Reikia pažymėti, kad tokie bučiniai į kairįjį ir dešinįjį skruostus darbe nepriimtini. Asmeniniame gyvenime toks pasisveikinimas nėra retas. Tokie bučiniai yra tik imituojami ir taip elgiamasi ne be pagrindo. Moterys dažnai būna pasidažiusios, todėl jos nenori ištepti to, su kuriuo sveikinasi, ir sugadinti savo makiažą. Šis sveikinimasis turi savo istoriją. Yra išlikusi legenda, kad taip be žodžių sveikindavosi krikščionys, siekdami, kad jų nepažintų persekiotojai. Tabu yra ilgi nemalonūs aiškinimai (pvz., apie sveikatos būklę) ir pernelyg išsamūs pasakojimai atsakant į klausimą "Kaip sekasi?"

Dievulėliau, koks grožis Mellysa, man visi tavo darbeliai be galo gražūs Čia tavo lėlytė dar tokia mažučiukė?

man šiandien nutiko: bloga - kažkokiu mistiniu būdu sugebėjau užplėšt nagą iki gyvuonies, dabar visur kliūna ir baisiai skauda gera- pagaliau šiandien buvo pakankamai stiprus vėjas laukuose, kad vyresnėlis galėtų pakelti aitvarą ligi debesų (dėl to jis man per visą savaitę ausis išūžė) Regina, kokios smagios tavo naujienos

ačiū ačiū, vikuliaa, už visas pagyras, malonu girdėti . Visi vaizdeliai iš gimtosios šalelės Lietuvos, visos paskutinės nuotraukos darytos Lentvaryje, prie ežero išlikusių dvaro rūmų teritorijoje. Šiaip Lietuvoj tiek gražių kampelių, kad tik reik noro ir laiko atrasti viską apvažiuoti ir apžiūrėti. Dabar, kai mažasis jau paūgėjęs, planuojam šią vasarą pavažinėti kiek įmanoma. Tai dabar reikia pasitreniruoti, patobulinti savo kaip fotografės mėgėjos įgūdžius. Todėl iš jūsų, mergaitės, laukiu ne tik pagyrimų, bet ir kritikos bei patarimų, ką ir kur reiktų pašlifuoti Rodausi toliau...

Dar prisiminiau, kaip ginekologė, pas kurią lankausi, labai šauni moteris, yra sakiusi, kad "koks jau ten vyras, pasirinkęs tokią profesiją (ginekologo). Ten ne vyras, bet "ono" . Be to, aš asmeniškai manau, kad tai yra ta sritis, kur vyras, kad ir koks geras specialistas bebūtų, niekada nesugebės taip visko iki galo suprasti kaip moteris, todėl, kad pats niekada to nepatiria (nėštumas, gimdymas ir pan.)

aišku, tai tada taip ir toliau įkėlinėsiu žalia žalia kur dairais... prašom užsukti į mano valdas... liūtas karalius

vikuliaa, o kaip tos trys paskutinės - jas užkroviau sumažinusi iki 640 piks. Ar vistiek didelės ir sunkiai užsikrauna? Net nežinau, kaip čia jas dar pamažinti. Jei labai sumažinsiu, dings vaizdo kokybė. Mergaitės, gal patarsit ką?

aišku, kad priaugo, o kaip gi. Galvočiau, kad esu netikusi žmona, jei nebūtų nė kiek priaugęs

nesutinku su nuomone, kad visos moterys yra savaip gražios (kai kalbam būtent apie išorinį grožį). Tokie pasvarstymai, kad pas visas galime atrasti kažką gražaus, man, deja, panašūs į pigią gailesčio formą. Gaila, bet gamta kartais pasityčioja iš žmonių, nesuteikdama jiems išorinio grožio. Gali toks žmogus spinduliuoti šilumą iš vidaus ir su juo tikrai bus malonu bendrauti, bet vistiek neįmanoma pasakyti, kad jis gražus Kalbant apie vyrus, toks būtų atlikėjas Antanas (iš Dangus2). Aišku, šiuolaikinės medicinos ir plastinės chirurgijos pagalba galima daug ką pakoreguoti (į abi puses), bet stebuklų nebūna. Man pavyzdžiui, yra ne tai kad negraži, bet tiesiog baisi ši moteris-liūtė, kuri save taip baisiai subjaurojo (gal šis pavyzdys ir nelabai tinkamas kalbant bendrai apie grožį, nes čia jau mano supratimu patologija, psichinė liga taip save žaloti): Dar man negraži Amy Winehouse - gal aš senamadiška, nu bet nesuprantu tokio stiliaus, nors tu ką: Apskritai kalbant, labai nepatinka, kai moterys išsitatuiruoja didelę dalį kūno, rengiasi ir dažosi kaip gotės (juodai), gatvėje rūko ir iššaukiančiai elgiasi - tokios man yra pačios negražiausios

ačiū tau, tavo padangių gulbė irgi pasakiška :) Tik nesuprantu, kodėl tau rodo tokias dideles :) Pas mane visas foto (įskaitant ir tavo) rodo vienodo dydžio, t.y. kompas pats sumažina iki standartinio peržiūros dydžio Bet gal čia ir nuo kompo priklauso, nežinau. Pabandysiu užkrauti mažesnes

ačiukas, Nicole :D dar keletas iš mano šiandienos ekskursijų: Žydi ievos Atspindžiai

Šiandien aš laimingiausia mama pasaulyje...

Mano mylimiausios eilės Šį rytą Pasaka sode šarmota rymo.. Šį rytą Baltos nuotakos takeliais vaikšto-- Tyliai taip- Nesugurgžda šilko skaros-- Tyliai taip- Lyg padangėj baltas garas. Ją vakar išvariau Kaip siurbėlė Ji čiulpė mano kraują. Ar aš verkiu? Ar Jos verkiu? Ar vėjai kaminuose rauda? Kur Ji?- Manoji meilė ugniažiedė? Ją išvariau Į tuščią šaltą naktį Ir užsklendžiau duris. Ak-vakar,vakar-- O šįryt Sodo medžiai-baltos nuotakos.. O šįryt Spindinčiais takais Jinai sugrįžo.. Manoji meilė ugniažiedė! Baltais takeliais ji sugrįžo.- Ko sugrįžai? Ko parėjai,nelaukiamoji? Man tavo burtų vergija skaudi skaudi-- Ji tyli. Snaigės pėdas mūs užkloja-- Juntu Jos lengvą ranką Ant peties. Ir ant snieguoto mūsų tako Pabyra briliantai mėlyni-- Jos ašaros-- (S.Nėris. "Baltoji poema") Apskritai esu įsimylėjusi Salomėjos Nėries poeziją dar nuo mokyklinio suolo - ji tokia moteriška, tokia gyva

Šiaip jau iš principo idealas yra tik siekiamybė, tobulų ir idealių žmonių išvis nebūna Tik kai kurie žmonės linkę save pervertinti ir besivadovaudami tam tikrais stereotipais pradeda manyti, kad yra tobuli (iš patirties galiu pasakyti, kad liūto ženklo atstovams ir dar vyrams tas ypač būdinga)

visada norėjau turėti 3 vaikiukus - gal dėl to, kad pati esu iš 3 vaikų šeimos. 2 bernužėlius jau turiu, dabar svajoju apie mažą panelytę kaip smagu, aš irgi iš dvynių :lol: Tik pas mus šeimoj ir močiutė (mamos mama) turėjo dvynukus, ir mama mus dvi su sese. Būtų nerealu, jei ir man tokia dviguba laimė kada nusišypsotų :)

beveik visada kortele (išskyrus retas išimtis, kai priima tik grynus pinigus). Kadangi abiejų didžiųjų bankų bankomatai prie pat mano namų, tai saugumo sumetimais grynųjų piniginėj nesinešioju Nors taupymo prasme turbūt geriau mokėti grynais - labiau pasijaučia, kai piniginėj jų sumažėja, tada galima pristabdyt arklius :lol:

Etaruj, fantastiškos visos tavo nuotraukos Nė vienos negalėčiau išskirti - esi vienodai gera portretistė, peizažistė ir mikropasaulio fotografė :lol: Keletas mano įamžintų pavasarinių akimirkų...

Tailande liesti kieno nors galvą laikoma pačiu rimčiausiu įžeidimu, nes galva laikoma “šventa” (pėdos, savo ruožtu, laikomos “purvinomis”). Jei kada tektų viešėti Kinijoje, – jokiais būdais nevėpsokite į nuogas moterų kojas (išskyrus tuos atvejus, kai moteris apskritai yra nuoga). Toks elgesys Kinijoje laikomas didžiausiu įžeidimu, už kurį kelias dienas teks praleisti vietiniame kalėjime. Japonijoje svečiuojantis visuose privačiuose namuose būtina, o taip pat lankantis muziejuose bei kai kuriuose viešbučiuose reikia nusiauti batus. ARBATPINIGIAI "Keliaujant pasikliauti vien įpročiais ar nuojauta paliekant arbatpinigių nesaugu: nesvarbu kur susiruošėte keliauti, palengvinkite sau kelionę iš anksto ir pasidomėkite tos šalies arbatpinigių etiketu – nes atsidūrę kitame krašte galite būti nemaloniai nustebinti aptarnaujančio personalo reakcija į jiems paliktus „papildomus“ pinigus. Italijos restoranuose galimi du variantai: arbatpinigiai už aptarnaujančio personalo pastangas bus įskaičiuoti į sąskaitą arba jūs turėsite jų palikti patys. Abiem variantams galioja ta pati taisyklė – vertėtų palikti 10 proc. nuo sąskaitos. Tada į jus niekas nežiūrės kreivai. Kitose vietose arbatpinigių palikti nereikia, nebent norėtumėte įrodyti savo dosnumą ir dėkingumą. JAV ir Kanada arbatpinigių atžvilgiu aptarnaujančiam personalui yra tikrai rojus: čia bonusas už malonų aptarnavimą didžiausias. Blogiausiu atveju vertėtų palikti 10 proc. nuo sąskaitos, o brangesniuose restoranuose ši suma gali siekti ir 25 proc. Baruose vertėtų papildomai palikti 2-3 dolerius, o taksi vairuotojams pridėti papildomai 15 proc. Rytinėje Europoje situacija kur kas palankesnė turistų piniginėms: restoranuose užteks palikti 10 proc. nuo sąskaitos. Taksi ar baruose palikti arbatpinigių niekas neįpareigoja, taip pat arbatpinigių nesitiki sulaukti ir gidas. Važiuojant į Egiptą teks apsišarvuoti kantrybe ir pasirūpinti storesne pinigine: čia žmonės įpratę už kiekvieną, net ir menkiausią paslaugą gauti arbatpinigių. Nevertėtų žiopsoti, nes kiekvienas čia bando užsidirbti iš turistų – egiptiečiai išties apsukrūs. Iš užsieniečio stengiamasi išpešti tiek naudos kiek įmanoma: dažnai tenka mokėti ir du kartus. Patarnavimas ar pagalba čia įvertinama „bakšiš“, kuris sudaro 5-15 proc. Viešbučiuose aptarnavimas įskaičiuotas į sąskaitą, tačiau vertėtų palikti dar 5 proc. Prieš įsėdant į taksi vertėtų iš anksto susitarti su vairuotoju dėl kelionės kainos – kitaip suma jus gali netikėtai nustebinti. Nors europiečių kultūroje dosnumo demonstravimas laikomas teigiamu ženklu, kai kuriose kituose kontinentuose jo demonstruoti nevertėtų. Australijoje ir Naujoje Zelandijoje arbatpinigių etiketas radikaliai skiriasi nuo anksčiau aptartų šalių: kas kitur priimtina, t.y. arbatpinigiai, čia laikoma įžeidimu. Logika paprasta: palikdami arbatpinigių, aptarnaujančiam personalui jūs duodate suprasti, kad jis uždirba nepakankamai, todėl papildomas „bonusas“ čia traktuojamas labai neigiamai. Tačiau kai kuriose vietose, pvz. Auksinėje Pakrantėje ši tradicija jau baigia prigyti. Keliaujant po šias šalis nevertėtų sukti galvos dėl arbatpinigių palikimo viešbučio darbuotojams ar gidams, tačiau važiuojant taksi galima pasakyti vairuotojui, kad jis sau pasilaikytų grąžą. Štai atėjo laikas ir norintiems keliauti į Japoniją: nors už bilietą sumokėsite nemažai, išvis neteks rūpintis dėl arbatpinigių. Kaip ir Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje, sąskaitos apvalinimas, grąžos palikimas ar kitoks „bonusas“ nuo sąskaitos gali būti įžeidžiantis. " (www.meniu.lt)

pati vyro ginekologo niekada nesirinkčiau, bet ir didelės tragedijos nematau, kai tenka pakliūti būtent pas vyrą (taip buvo per pirmą gimdymą, dalyvavo daug studentų ir rezidentų, daugiau kaip pusė iš jų - vyrai). O kartą užsiregistravus konsultacijai pas moterį gydytoją, jos kabinete buvo ir stažuotojas vyras, kuriam ji pasiūlė mane apžiūrėti (manęs neatsiklaususi). Aišku, galėjau ir nesutikti, bet pamaniau, kad tai bus lyg ir netaktiška ir netgi vaikiška iš mano pusės, tai ir nekėliau audros stiklinėje

Profesinis titulas svarbiau nei mokslinis laipsnis pasitaiko situacijų, kai susitinka įvairius titulus turintys asmenys. Sveikinantis glioja taisyklė, kad akademinis laipsnis yra svarbiausias. Pvz., ponia Smith, daktaro laipsnį turinti gydytoja, susitinka grafienę fon Hohenvinter. Tokiu atveju grafienė pasisveikina pirmoji, nes akademinis laipsnis yra aukštesnio rango nei kilmės titulas. ši taisyklė aiškinama tuo, kad kilmės titulas įgyjamas kartu su pavarde, o akademinį laipsnį užsitarnauti pavyksta tik baigus studijas ir apsigynus daktaro vardą. Todėl minėtuoju atveju grafienė gydytoją pasveikintų taip: "Lba diena, ponia daktare Smith", o ši atsakytų: "laba diena, ponia Hohenvinter". Pagal šį pavyzdį grafienė į gydytoją gali kreiptis tiesiog "ponia daktare". Jei grafienė šiuo atveju taip pat turėtų daktaro laipsnį, jos titulas būtų svarbesnis. Tai reiškia, kad su savo kilminga kolege gydytoja turėtų pasisveikinti pirmoji. Akademiniai laipsniai visuomet laikomi svarbesniais, todėl jie nurodomi prieš kilmės titulą. Šiuo atveju taisyklingai titulas skambėtų taip: "Dr.grafienė Hohenvinter". Gydytojas ir daktaro laipsnis Gydytojas, kaip šios profesijos atstovas, bendrinėje kalboje dar gali būti vadinamas tiesiog daktaru. Nėra klaidos į gydytoją kreiptis tiesiog "pone daktare", neminint pavardės. Įmonės hierarchija svarbiau nei titulas Įmonėse vyrauja taisyklė, kad įmonių vadovai daugeliu atveju yra aukštesnio rango. Net jei įmonės valdybos pirmininkas nėra baigęs mokyklos, akademinį ir (ar) kilmės titulą turintis pavaldinys privalo pirmas pasisveikinti su juo, o ne atvirkščiai. Kariniai laipsniai Į itin aukšto rango kariškius kreipiamasi nurodant jų laipsnį. Kitais atvejais kreipiamasi tik pavarde. Pavyzdžiui, į rezervo kapitoną kreipiamasi "pone..." Korespondencijoje kariniai laipsniai vartojami dažniau. Vis dėlto kreipiantis į aukštesniojo rango pareigūnus, rekomenduojama nurodyti taisyklingą karinį laipsnį, pvz., "pone pulkininke" ar "ponia majore". Trumpa apžvalga: laipsnis/titulas kreipiantis Titulai skirstomi į akademinius laipsnius, valdovų ir dvasinius titulus. Akademiniai laipsniai: Gerb. ponas dr. Miuleris Gerb. ponia dr. Mejer Gerb. ponas profesorius Šulcas Gerb. ponia profesorė Brown Gerb. ponas rektorius Gerb. ponia rektorė Jūsų Magnificencija (šitas man labai juokingai skamba) Valdovų titulai: Gerb. ponas fon Krafencolernas Gerb. ponia fon Vinterstain Gerb. ponas princas fon Krafencolernas Gerb. ponia grafienė cu Vinderhenzė Dvasiniai titulai: Jūsų Eminencija (kardinolas) Jūsų Ekscelencija (arkivyskupas ar vyskupas Katalikų bažnyčioje) Gerb. ponas vyskupas (Evangelikų bažnyčioje) Jūsų Malonybė (klebonas, prelatas) Gerb. ponas kunigas Gerb. ponia kunigė Gerb. ponas kapelionas Kiti titulai: Gerb. ponas direktorius Gerb. ponia rektorė Gerb. ponia apskrities viršininkė Gerb. ponas ministras (pagal "Etiketo pagrindai")

Lyg ir neradau tokios temelės, tai nutariau pradėti. Mano manymu, kiekvienam save gerbiančiam žmogui būtina domėtis, kokie yra etiketo reikalavimai įvairiose gyvenimo situacijose. Juo labiau dabar, kai ir lietuviai pradėjo daug keliauti, manau tikrai pravartu žinoti, kaip tinkamai elgtis, kad nepakliūtum į nemalonią ar keblią situaciją dėl savo neišmanymo ir neatrodytum kaip atvykėlis iš Rūgpienių kaimo Tai ir kviečiu pasidalinti ne tik bendrais patarimais, bet galbūt ir tam tikrų konkrečių šalių pavyzdžiais (t.y. kokie yra reikalavimai, nulemti tų šalių kultūros ir papročių ) Pateiksiu keletą bendrų normų, galiojančių visur: PASISVEIKINIMAS Kas ką privalo sveikinti ir kodėl 1. Pavaldus pagal rangą asmuo pasisveikina su aukštesniojo rango asmeniu; 2. Jaunesnis asmuo pasisveikina su vyresniu; 3. Vyras pasisveikina su moterimi. Kartais šių taisyklių laikytis ne taip paprasta, ypač tuomet, kai susitinka skirtingos socialinės padėties asmenys. kartais tarnybinė padėtis gali būti svaresnė nei amžius, lytis ar profesinis išsilavinimas. Tarkime, aukštas pareigas užimantis habilituotas akademikas, turintis garbės daktaro laipsnį, Seimo narys, susitinka premjerą. Net jei premjeras nėra bigęs mokyklos, Seimo narys pirmas turi sveikintis su premjeru. pavyzdžiui, dr., hab.dr.prof. Vardenis Pavardenis, Seimo narys, per Seimo sesiją susitinka premjerą, neturintį akademinio laipsnio. Premjeras yra aukštesnio rango asmuo, todėl jis tikisi, kad seimo narys pirmas su juo pasisveikins. Tos pačios taisyklės galioja ir versle. Čia, pvz., skyriaus vadovas pasisveikina su įmonės savininku, o sekretorė - su skyriaus vadovu. Šiuo atveju firmos savininko ir skyriaus vadovo akademiniai lipsniai yra antrinis dalykas. Net jeipastarasis - profesorius, o įmonės savininkas - stalius, skyriaus vadovas vis vien turi pirmas pasisveikinti su įmonės savininku, nes būtent jis yra darbdavys, o ne atvirkščiai. Kai kalbama apie moteris, dažni iškyla neaiškumų, nes posakis "Ladies first" ("Moterims pirmenybė") yra labai įsigalėjęs. Nors labai gražu rodyti moteriai pagarbą, tačiau ir šiuo atveju pasisveikinama su aukštesniu pagal rangą asmeniu. laikantis šių taisyklių išreiškiama pagarba. Pagaliau taip ir kiti žmonės gali iš karto įvertinti, kokią padėtį užima besisveikinantys asmenys.