vėja

Tai kad jos turimos spręsti su psichologu, kuris tą vaiką prižiūri, kiek man atrodo. Arba tada su psichologu vyresniems žmonėms. Bet kad patys tai abejoju. Jau kas nervina realiai tai tokie "psichologai", kvalifikacijas nafik atiminėčiau, jei turėčiau profesiją - slaptas pacientas.

o aš maniau, kad Tavo vardas Andželika :)

o mano Andželika - angelas - tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus.

mane tai keletą dienų nervino visi beveik žmonės, gal koks pms :( bet jau taoip nervavo, kad negaliu, atrodo, kad arba visi durni, arba tavęs nesupranta. Nu diena tokia buvo, kai norėjosi rėkti ant visų jau p.s. Vilke, žinau apie ką kalbi, man irgi tai kelia tas pačias emocijas. Ir jaučiu dar daug kam. Man tai blogio sėkla kokia tai.

man labai patinka ir dušas, ir vonia :D Vonioje nebūnu tik karštuoju metų laiku, o atvėsus orams, drėgmei vonia mėgaujuosi daug dažniau :) Tiesa, nemėgstu tik labai karšto vandens, nes tada mane gali iš ten jau traukti, darosi silpna labai, o atsikėlus svaigsta galva. Todėl labai svarbuu, tinkamoj temperatūroj būti. Tada jaučiuosi labai atsipalaidavusi irpailsėjusi. O dušas patinka tuo, kad greitas ir lengvas, tada jautiesi kupina po jo jėgų :)

pritariu Sidarbrinei vilkei 500 proc. panašiai esu sakiusi ir aš. Tik, Geiste, tikrai kad esi vyresnė, dar absoliučiai nieko nelemia...

mane privertė nusišypsoti jūsų papasakotos istorijos

Aš manau, kad moterys bijo... šis pasakymas ir išvardinti dalykai yra susiję su tavo pačios konkrečiomis baimėmis, ar atsiribojant nuo jų? Iš šitų išvardintų... pasenti nebijau, nes visi sensta, ir tai natūralu, su laiku būsiu brandi moteris, vėliau senulka :lol: tas man norma. Likti vienai... vienas ne visada vienišas, kartas galbūt taip. Visi bijome vienišumo, gal net ne bijome, o krtais pajaučiame, nepaisant to, kad esi ne vienas.. tai labai žmogiška Likti senmerge? Na, nežinau, ar to bijoma. Galima galbūt bijoti, kad nerealizuosi savęs kaip žmonos, motinos, neturėsi šeimos, nes nesutinki tinkamo vyro. Jei jauti tokią baimę, dažnai išteki už bet kokio, arba dažnai tiesą sakant, moterys teka iš praktiškumo tokiasi atvejais, nes jis labai mielas vaikinas, bus geras tėtukas, ir šiaip manim pasirūpins... dėl ko toliau nebūna jokios realios laimės... Tad likti senmerge nemanau, kad yra baimė. ko aš bijau, kaip moteris... aš vat kartas pagalvoju, apie nevaisingumą, bijau galimybės neturėti vaikų. Dar bijau.. net nžn, dbr nešauna į galvą.. ko bijau kaipo moteris.. gal vyro, kuris negerbia moters, nepriklausomai ar tam yra priežasčių, ar ne. Dar bijau vyro galimybės trenkti moteriai. Dar bijau.. nežinau kol kas, bet manau, tų baimių galima rasti dar.

nemanau, kad verta kištis.

nu jooo žiaurokai.

negaliu pasakyti, kad man taip normalu, nes aš taip nesielgiu. Išvis negaliu savęs įsivaizduoti su bet kuo, kam nejaučiu jokios meilės. Bet tai tik aš. O ar normalu turi žiūrėti tik pats. Skirtingai nei Žana, tarkim, aš nieko tokiu atveju neužmušinėčiau, nors turbūt labai nusivilčiau. Taip, jei tai būtų ne kartą, nusivilčiau labai. Bet jau užduodamas klausimą, žinai atsakymą. Gal tiesiog pabūk su savimi ir apgalvok viską, kas tau ir kaip. Nzn.

tai dėl to ir nepasieki, nes jis idealus idealaus nepačiupinėsi :D

graži Tavo foto, ir aš tokios noriu

na ttaip, galima juos pavadinti patarimais-nepatarimai, jei klausi nuomonės, tai bet kokios nuomonės išsakymas kažkiek formuos tavo apsisprendimą ar tolimesnę įvykių raidą, nes kažkur giliau tvyros balsas, kad dauguma taip ir pasielgtų. Nu čia galėčiau daug prirašyti, kaip būtų. Tik ar reikia. Gerai, pats taip nesielgtum. Bet kiek daug apie tai kalbėjote, kiek aiškinotės? Ar pokalbis buvo toks: nesimatyk su juo, sakau tau, jei aš tau svarbus. O ji: norėsiu ir matysiuos, jis mano draugas. tokiu būdu niekas neaišku.

Tai čia tik tau pačiam spręsti, nemanau, kad kuris nors iš mūsų patartų, ar pasakytų, kaip turėtum elgtis pats. O pasakyti, kaip elgtumėmes mes... tai visada tik hipotezė, nes visi apskuba pasakyti, kaip elgtųsi, bet kaip būtų ten iš tikrųjų - nežino niekas, nes nebent tuo pat metu reikia išgyventi tokią pačią situaciją, kad pasakytum, aš šiuo atveju elgiuosi taip... ir tai tai būtų tik mano patirtis, su kitu žmogumi ir .t.t, su kitokiu jausmų laipsniu, su kitokiu reagavimu ir kitokiu supratimu. Kur jaustumėmes gerai vieni, kiti gal tai padarę jaustųsi blogai. Kita vertus, kaip ji bendrauja su tuo draugu, gal kaip su draugu, nebeklysta jau... Pažiūrėk, ar tai nėra tik tavo ambicijos. Kaip elgtumeis pats? Ir dar.. moteris tai ne vyras, turbūt skirais mūsų mąstymai:)

aš nenoriu tekėti už musulmono. Nes man jie nepatinka Jei įsimylėčiau gal taip ir padaryčiau, jei tenais gyventi važiuočiau ;) tik turbūt su savo europietišku mąstymu iki galo nesiadaptuočiau. Jei būčiau musulmonė, mąstyčiau kitaip turbūt.

apie musulmones mes mąstome iš europietiškos "galvos" pozicijos:)

ne tai pasakiau :) DALĮ. Nesakau, kad visiškai ignoruoju feminizmo tam tikras idėjas, be ko nebūtume tai, kas esame, kažkur jau tai anksčiau rašiau. Bet daug kur man nepatinka. Bet tai nereiškia namai ir šeimininkė be savirealizacijos. Plius, reikia tam dar turėti labai supratingą vyrą. Nes ne visi vyrai be feminizmo yra tironai ir užgauliotojai ir moterys jiems tik tarnaitė.

visiškai tau pritariu čia. Mielai viską palikčiau tą politiką ir balsavimus vyrams. Ir dar daug ką atiduočiau jiems atgal, ką davė feminizmas mums :D

žinome:) dėl susimokėjimo sutinku. Pirma žmogus turi būti artimesnis, kad už tave dar mokėtų.

nu bet tikrai dar vardas ir pavarde nebent kažkieno kito dar vardą ir pavardę įrašė.. gi visko būna

kai įdomu, kad su prasme :D žinosiu ir aš dbr ką reiškia Temba :D

matai kaip o aš pamačiau katinišką giminę, ir pagalvojau apie kažkokią Ivanauskaitės knygą, gal Placebas turbūt, tai ten katė lyg Bumbastė buvo Galvojau, kad iš ten idėja.

man visai gražu ilgaplaukiai, tik kam tinka, nes yra kam ir netinka. Nors iš esmės tai man dzin koks vyras, su kokiais plaukais ar be jų, ar su skiautere

o dar aš dažnai traukiu visokius nesveikus :D ypač per savo ilgą liežuvį kartais :P tai kartą univere kavinėje beperkant kažkokį pyragaitį susibičiuliavau su neaišku kuo nuėjau prie staliuko, o tas atėjo ir prisėdo prie to paties... tai toliau bendravimas buvo keistas, pradėjo aiškinti man kad jis yra nekrofilas Nu aišku, pradžioj jis pamanė, kad nežinosiu, kas tai yra, ir pasakoja visokias tokias nesąmones, sakau, žinau kas tas yr, gali nesiplėsti, nu šiaip aš bajerius aišku mėgstu, tik jei ne jo vaizdas, nes iš išvaizdos tai ne tik nekrofilas, bet ir narkomanas ir alkoholikas ir kas nori Ir žodžiu dar jis iš manęs norėjo gauti kažkokį paveikslą, kuri primena mirtį Nu būtų viskas puiku, jei tai būtų vieną kartą ir daugiau jo gyvenime nematyčiau. Tai ne, apskui pradėjo kavinėje lankytis, lempą jungti, mane apšvietinėti, amžinai ateina, prisėsti, ką žn akių nėr kur dėti, kai su pažįstamais sėdi, tokių "pažįstamų" turint nu nes išvaizda visų pirma, o mintys.. tai paskui pradėjo jisai mane persekioti, tai tada nėjau nei į kavinę, nei ką, tada stengiausi būti nepastebima, ir taip nefaina, kai stovi kalbiesi su normaliais žmonėm ar dėstytojais, o anas prieina, ir nesąmone sako tada tikrai neturėjau kur akių dėti žodžiu nebesilankiau kavinėj labai ilgai, koridoriuose nevaikštinėjau ir svarbiausia išėjus vakare iš vero, tas prie durų stovi apie miertį kalba bet paskui jis dingo, gal iš vero išmetė nzn, gyventi patapo linksmiau :wub1: