vėja

amžius ir neturi keisti nuomonės. Man tai trukdo Be abejo, pats žmogus savo problemos nesuvoks. Mane tai tarkim siutina, kai vaikui 20 - 25 metai, o jo mama aiškina , koki jos nosytė, o kokie antakiukai, o kokia ji(-s) talentinga (-s), o kaip moka tą aną, ir kai tu maždaug tokiam kontekste dar pasijauti toli i ki jo viko neužaugęs, nes jų vaikas mokosi tą ir to ne kokį ten tą, ką mokais tu.. (ne esmė, kad ten mokosi, tarkim, už pinigus, ir iš paskutinių, kad gautų 5..). Žodžiu, kai tėvai pervertina savo vaikus, tas tinka jau ir nuo mažumės. Tarkim, pažįstu 19 metų panelę, kuriai nuo vaikystės sakydavo, kad ji labai graži, gražiausia iš visų mergytė - nepatikėsit, koks tai monstras dbr (žmogiškąja prasme, o ir ik grožio realaus toli...). Nu aišku, kalbu čia labai ironiškai, bet netgi ir ką sako psichologai reik daryti su saiku, o ne pasikarti ant savo vaiko, kaipo tokio. Čia mano asmeninė nuomonė, aišku, dbr negaliu pasakyti, kaip elgsiuosi su savo vaikais, ir okokia patapsiu, bet a priori nujaučiu, kad tai prieštarautų mano įsitikinimams. Nereikia per daug įsijausti į savo vaiką, nes tokiu būdu gadinamas ir jo charakteris. O pagirti vaiką, kad jis ten kažką gerai padarė, ar pabnašiai, arba apsakyti, kad jis nuostabus -tai visai kas kita, niuansai. Ir kodėl su kitais negalima pasidžiaugti, - žinoma :blink: Tai yra gerai.

ne ne tave, absoliučiai kitą žmogų iš gyvenimo

aš ir negaliu "prisibelsti" kai kur. Tai mane greičiau liūdina. labi lbai.. aj jei daug kas siutina, būsim pasiutusios

Dar siutina mane štai kas, kai imi kalbėti su žmogumi, ir jis ryškiai kažko nesuvokia, bet iki pažaliavimo aiškins, kad yra ne taip, o kitaip, ir nors tu esi tos srities specialistė - čia tik tu nesuvoki to ar ano.. Ir tokiems žmonėms, kol neparodysi 10 raštiškų patvirtinimų, kad jis klysta, tol aiškins, kad jis vienas teisus.

va va

Man atrodo, kad esam bendraamžės Tik kad vaikų neturiu Girti galima, ką sako psichologai, skiriasi nuo to, ką dar mūsų mamytės:) Aš kalbėjau apie kai ką kita

o aš manau, kad ir tarp tokių daug bobų Man subobėjimas - tai mąstymo būdas. Tarkim, gali lankyti ir skityti, bet kaip sakant - matyti špygą. Tarkim, yra išsilavinusių moterų, oj net merginų, kurios ten vaikšto visur, kur reikia, ir kas iš to - jos iš to nepasisemia, tiesiog ten būna.. O tai nauja prog pasakyti, kad buvau ten, ir ten, ir mačiau tą ir tą, o ana kokia - stora, o pas t tai išvis vien lašiakai kabo, o aš tai va - ir šeiminikė gera, ir socialiniame gyvenime aš nuostabi. Tiesiog tokios moterys mato tik save ir savo tobulumą, nepaisant to, kad to tenais nei gramo, nu gramas gal ir yra, bet iš esmės tai moterys, labai išsiskiriančios, tokios mini ar ne mini karikatūros, vaidinančios damas :) Tai labi matosi, deja

Aš tai visokia, nu, detaliau, tai lietuvė-lenkė. Tačiau manau, kad dažnai tautybės klausimas yra identiteto klausimas, ypač tų, kas yra maišyti (o mūsų maišytų gal daugiu nei manome, istoriškai taip jau susiklostė). Tarkim, istoriškai būdavo atvejų, kaip lietuviai save laikė lenkais, vokiečiais ar rusais, priklausomai nuo situacijos ir pojūčio. Man tautybė tai sąmoningai suvokiama manęs dalis, teoriškai esu maišyta, bet, tarkim, niekada savęs nelaikiau lenke.. Identiteto atžvilgiu laikau save lietuve. Bet visos tautybės (kitų žmonių) man yra priimtinos, va.

Ačiū, Indrut

Jergau, ačiū, merginos, l

Man patinka Zveri kelio dainos:) paauglystėj dievinau HI - fi dbr dažniau klausau BI 2, Mumij Troll, Vysockį dievinu, pasiklausau Melnica, dr labai Splin patinka

aš manu, kad didele dalimi tai gali nuspręsti objektyvus žmogus, t.y. iš šalies. Trkim, pažįstu tokią bobišką moterį, bet ji pati manos i esanti labai moteriška... manau mes savo pačių atžvilgiu dažnai galime ir suklysti. Kitaip ir merginos oranžiniais veidais ir blondiškais plaukais irgi suprastų, kad nėra jos gražios, o tik - juokingos.

na aš kadngi nesu nei santuokoj, nei turiu juo labiau vaikų, galiu tik teorizuoti, bet kalbėti galiu taip ką mąstau ir kiek turiu pavyzdžių iš netapusių bobom, nors jom jau 50.. Tai visų pirma, turbūt reikia turėti savo tikslus visada, savo laisvalaikį ir savo pomėgius (neblogai ir kartu su vyru ). Gerai čia pastebėta, kad taip nutinka, kai gimsta vaikelis, atseit moterys tampa bobomis.. Tačiau tas "Bobiškumas" neretai būna, kai mergina net netekėjusi ar net vaikų neturi. Tad pats tas "bobiškumas" manau, priklauso ne tiek nuo moters pdėties, iek nuo pačios moters, nuo turimo tėvų pavyzdžio (kiek suvokia tai sąmoningai, kiek nesuvokia). Tarkim, turėjau tokią klasiokę, kurią visi vadindavo baba rembo, visų pirma ji rengėsi kaip moteris (būdama visai juunutė), tačiau vėlgi bobiškumą ne rūbai lemia, kiek mąstymas ir elgsena, tai tokia galima tapti tikrai net neturint vikų ir vyro. Kita vertus dažnai moterys BIJO subobėti, ir paskui gali elgtis kažkaip nenatūraliai, kai išteka ir turi vaiką, ima elgtis kaip merginos, neturičios nei vyro nei typač vaiko - tai toks infantilumas irgi kažkaip man neimponuoja. manau, moteris kžkaip turi rasti gal intuityvii tą aukso viduriuką, kaip likti moterimi, bet nebūti nei mergina nei boba, kai yra ištekėjusi ir turi vaikų. Man labai keista, kai moterys bijo moteriškumo, nes bijo būti brandžios, moteriškos. Man tai tarkim yra žavu, na kai tau 30 - 50. turi būti atiitnkamo amžiaus, o ne infantili ar bobiška. O kad nebūtum, bobiška, turi išlikti tavęs dalis, sugebėti atsiduoti vyrui ir vaikams, bet netapti kažkokia auka, ar bitemotinele.. Turėti pomėgių, hobi, na kad tave gerbtų ir vaiki ir vyras, žodžiu likti savimi, išlikyti tą šerdį Aj nzn kaip čia pripaisčiau

Etaruj - avatarų pasirinkimo džiaugsmas

Aš irgi fantastinių nežiūriu. Šiaip gal nelabai ir TV žiūriu, bet dbr kasdien porieš miegą įsijungiu hallmark.. o ten rodo visokius tyrimus, tipo kažks kažką nužudo ir tiria.. suprantu, kad tarkim tai nėra aukšto pilotažo filmai, bet man patinka pažiūrinėti, plius gerai užmiegu, žiūriu žiūriu ir užmiegu

turiu kažkokios ramios, dar om mani padme hum tibeto kažkoks gabalas.. nežinau ar jie meditacijoms skirti, bet galėčiau atsiųsti, jei tinka

ačiū, mergaitės, tikrai malonu. Sidabrine Vilke, šitokio torto visoms užteks ko gero mėnesiui

nežinau, ar noriu žinoti, ar jie žino

oj, ačiū Jums Labai malonu

pavėluotai, Neklaužadai :D

norėjau avatarą imti, kurį įsidėjai Kicule D

Jei merginai truputį virš 20, tai čia ne naivumas, o blondiniškumas

sakoma, kad sveiiausias yra nerafinuotas. Nes kai jis nėra toks skaidrus, viskas nusėda, o pats aliejus yra prisotintas daug vitaminų. Nerafinuotą vartodavo anksčiau, dbr jau jis brangesnis, ir lbiau paplitęs rafinuotas, kuris nėra toks sveikas. Čia kiek girdėjau. Bet nerafinuotas ne taip ilgai stovi. Gal kas vartojate nerafinuotą?

liūdesys - labai normalus etapas, manau, yra normalu, kai jis užeina, ir jį reikia tiesiog išliūdėti.. Leisti su patirti ir tą emociją..

Aš tai nežinau, ar jos lengvai prieinamos, nes aš iš jų nieko nereikalauju tai galiu sakyti tik apie save, ką žinočiau 100 proc. atsakymą. Kas dėl kitų, tai jau bus ką aš manau... Mano aplinkoje žmonės, kuriuos laikau draugėmis, yra tikrai lengvai neprieinamos, ir bet koks mulkis savo vakariene ar mašina tikrai nepašokdins, nes jam bus parodyta graži kryptis už tokius pasiūlymus. Ką tenka matyti reale dar ne savo draugių rate arba girdėti kalbas šiaip bendraujant kokiame rate, tai merginos yra gan lengvai prieinamos.. Bet tuebūt, ne visos, ir ne apskritai. Ir išvis daug niuansų čia. O ką žinau iš istorijos ir statistikos, tai galiu pasakyti, kad anksčiau savu laiku, Europoje buvo leidžiami žurnalai europiečiams, kad čia atvažiuotų pasilinksminti su lietuvių merginomis, nes šios yra lengvai prieinamos. Tai buvo savotiška reklama. Kas dėl statistikos, esu skaičiuosi straipsnį, kad šiuolaikiniame pasaulyje pabaltijo merginos prieinamiausios. Tiek žinių.