vėja

kaip gerai, kad filosofas irgi žinojo, kad nežinojo nieko... Mintys, Geiste, turi be abejo, didelę reikšmę mūsų gyvenime. Bet niekaip nesuprantu, kaip tu būdama tokia gera, visiems keli tik neigiamas emocijas? Aj turbūt visi buvo ne iš šventos dvasios pradėti, tiksliai. Tačiau nutinka taip, kad gimstant vaikui žmonės labai keičiasi, ypač moterys. Pasakysiu, kaip sako mano pažįstamas, gal negražiai, bet kartais su savo "žinojimu" gali ir mirusį užp...

na bet šiais žodžiais tie vaikai yra tarsi pasmerkiami iš karto. Man tai čia kvepia hitlerine santvarka sušvelninta forma. Žiūrint kiek genijų ir žymių žmonių gimė ir išaugo iš šiukšlių, nes buvo sąmoningi, to nepasakytum. Žinau tik viena, kad tu gali būti sąmoningu tėvu ir motina, bet niekada nereikia stengtis būti ant tiek tobulam, kad paskui tavęs nekęstų. Žinoma, daug vaikų prigimdoma ir pasmerkiama kančiai. Bet Geiste, sunki paauglystė nebūtinai būna, kai to vaiko nenori, gali mylėti ir laukti ir sąmoningai viską daryti, ir rūpintis... Mano paaugluystė buvo nesunki, nors buvo daug dalykų, dėkl ko ji galėjo būti labai sunki.

Na aš galiu pasakyti, kad augau nelabai laimingoje šeimoje.. Ir pavyzdžių labai gerų neturėjau. Emocijų buvo daug neigiamų, baimių visokių. Tėvai neturi būti tobuli. Nesakau ir nepateisinu savo tėvų, tačiau, kai tėvai būna perdėm tobuli ir kas svarbiausia per daug kontroliuoja savo emocijas - o jų spektras mano manymu, turėtų būti platus, nes visi mes turime pažinti tas emociajs ir jas išgyventi. Tobuli tėvai, kaip ir baisiai netobuli irgi košmaras. Iš to perdėto tobulumo lygiai tiek p[at blogo gali gauti, kiek ir iš kitos aplinkos.

ne tiesiog kažkas tu pati forume stebėjaisi tuo :lol:

todėl, kai tėvai veda VAIKĄ pas psichologą, visų pirma liepiama aiškintis tėvų [roblemas - vyro ir žmonos.

Sėkmės, Žan. Nu sunku kartais būna..

Gali suveikti, gali ir nesuveikti, ko gerop kiekvienam savaip veikia. Žinau, variantą mamos, kuri mano bendraamžę auklėjo irgi parūkyti prašau, išgerti prašau.. Neklausk į ką panaši dabar ta mergaitė... jai nedraudė, sakė irgi galim kartu pabandyti, žiūrėsim, ar patiks, o jai patiko :lol: Mes bendraamžės, bet ji atrodo tokia nuvalkiotas, persirūkius ir persigėrus jau. taigi turbūt individualiai priklauso - kuriam vaikui tiks toks ar kitoks metodas.. Sunku

dabar dažniau pradėjau gerti vyną. Kai tik susitinki su draugais, taip vyno vyno.. Kelis kartus per savaitę

Oj Oksanėl, puikiai suprantu, kad tai žodžiai, o va gyvenime labai labai iš kur tos kantrybės semtis? Gal žinant, kad nuo mūsų poelgių labai priklausys, kaip vaikas augs toliau, ir kaip žiūrės į mus pačius?.. Tik manau, kad jokiais būdais negalima varyti iš namų.. JOKIAIS.

na jo čia tai bėda. tada kogero reiktų kalbėti ilgai ir nuobodžiai su vaiku apie norų tenkinimus. Ir auklėjimą ir apie tam tikras taisykles, nes esi ir suaugęs, bet ir vaikas..?

nei už ką taip nedaryčiau ir nesiūlyčiau. Tai baisiausias dalykas, mano galva, kurį gali padaryti tėvai. Jei būčiau paauglė, taip ir padaryčiau, spjaučiau mamytei po kojelėmis, ir išeičiau, o viduje - labai skaudėtų. Nesu mama, tas tiesa, tačiau, manau, kad pasakyčiau, kad gali gyventi pas močiutę kiek nori, esi jau PAKANKAMAI SUAUGĘS daryti savo sprendimus, ir jei manai, kad tau ten geriau, pagyvenk.. Tačiau noriu tau pasakyti ir pakalbėti KAIP SU SUAUGUSIU, galbūt aš darau kažką ne taip.. bet aš negaliu visko atspėti, galbūt tu norėsi man padėti ir pasakyti, ką aš darau ne taip. Bet kokiu atveju TU GALI SPRĘSTI PATS, esi SUAUGĘS, ir gali daryti sprendimus, nepamiršdamas, kad esi ATSAKINGAS už juos, kaip ir visi suaugę, negali elgtis kaip VAIKAS, kuris tik ir moka rodyti savo ožiukus. Noriu kad žinotum, kad gali gyventi pas močiutę kiek nori, bet visada esi laukiamas savo namuose, savo kambaryje. galbūt tau ir MUMS reikia daug ką apmąstyti, bet vis tiek AŠ tave MYLIU, nepaisant nieko. Ir jeigu kažką darau tai taip elgiuosi, nes esu tavo mama, ir jaudinuosi dėl tavęs. Na žodžiu, reikia viską aiškinti kantriai ir labai kantriai, neleidžiant suprasti, kad jis yra tik vaikas...

vaikus reikai mokyti mandagumo, be abejonės. Tik skirtingu metu skirtingai. Kokiam mažiui nepadėsi serviruoto stalo ir peilio su šakute, ko gero, ir nepasakysi, kd tada ir tada turi būti toks ir toks. Visa ti turi būti tik su tėvų pvyzdžiu, na, žodžiai ir elgesys neturi skirtis, nes kaip vaikas žinos, kad tai gera, jei mama tik taip sako, o daro kitaip, o tėtis dar trečiisp, nors ako, kad reikia taip..

galbūt turi dirbti auklėtojai su tokiais vaikais ir tėvai. tarkim, jei vaikas bijo išeiti prieš auditoriją, reikėtų klasėje rengti tokius alia pasirodymus dažniau, ir vaikui pasakyti, kad mes taip žaidžiame, na papasakoti, kad mes esam kartu ir turime jaustis drąsiai vieni prieš kitus, tokiu būdu ir auklėtoja turėtų deklamuoti kartu eiles, kaip pavyzdį rodydama, vaiko kuris bijo nereikia versti, jam reikia leisti pabūti stebėtoju, bet pasakyti, kad jis visuomet laukiamas, ir kai tik norės, tegu prisijungia. Dar su tokias vaikais jei taip neina, atskirai turi kalbėti auklėtojas, gal ir namuose reiktų rengti įsivaizduojamus žaidimus, atseit kalbi prieš visus, arba sakai kažkam kažką, ką nori pasakyti, ko čia dabar nėra, o paskui tai galėsi pasakyti ir gyvam žmogui, tik jau būsi parepetavęs. Jei vaikas galbūt bijo būti išjuoktas? Gal paprasčiausiai reikia kažkaip paklabėti, kad ne visad jei kažkas juokinga kitam tip ir yra, kad tu nesi menkesnis.. Na turbūt reikia žinoti ir aiškintis priežastis..

kokiu būdu?

hm, neturiu vaikų, bet jei turėčiau, tai norėčiau, kad visų pirma norėčiau, kad jie užaugtų asmenybėmis. Kad būtų ne vien protingi, bet ir geri žmonės, nes protas kartais gali būti labai šaltas. Kaip jie mokysis tai man ne taip svarbu, svarbu, kad bent kažkuo domėtųsi ir kažko siektų, o kai tai suvoktų, matyt, kažką ir mokytųsi... Na, man nebūtina, kad vaikai būtų 10- ukininkai. O dėl tapimo, kaip profesijos.. galėčiau turbūt norėti, nors ne - nėra tokios profesijos, kurios aš norėčiau, kad vaikai norėtų.. man svarbiau, kad tai būtų jų lėkštė ir kd avo sferoje jie būtų profesionalai :wub1: Aišku, ta profesija neturi būti vagis, žudikas ir pan :) Man mano vaikai būtų vienodai ar jie menininkai ar gydytojai, ar matematikai, fizikai.. Oj žodžiu, išeitų, norėčiau, kad tai būtų intelektualinė veikla.. va va. Na kažkas kultūringo.

iš lietuvių šis mn fainas visai:

Jude Law labai fain :wub1:

oj pliuj jie net negli būti kaulėmis, nes nebent gėjai, gl - paršai sakyčiau.

nea, dalis jų - žmonės. O jei rimtai ti ant blogo žmogaus nėra ko kaulės vardo teršti.

o kur gauti tą avirą. š vis dar nieko nepdariau... nu tik aš taip sugebu. O duomenų tikrai nenorėčiau prarasti... nu ir višta esu gi

turiu tokią pažįstama, po susitikimo, į kurį jinai nepasirodė, niekur nesitinku ir neturiu reikalų. Gerai, kad ji man ne draugė. Tačiau ji elgiasi taip su visais. O pakui nei parašo, kad neateis, ar panašiai, o kai skambini - nekelia ragelio tada.

vakar kaip tik tokią vieną mačiau - ir profesorė, ar ten daktarė, ir nesena - o košmaras. Na tikrai, juk ne tiek daug reikia.. Bent apsirengti padoriau, ne maišu, plaukelius pasidaryti. Atrodo, tikrai nedurnas žmogus, bet kam taip laidotis tuose moksluose.. kad nepastebėti savo moteriškumo.. Nors gal tai ne mano reikalas.. Tačiau manau, akd jei esi protinga, tai turi dar ir kitur tą protą naudoti

grynai savas interesas kažkur einant gali būti, paskui pasakyti, kad aš einu ir turiu interesų :blink: tai irgi vadinasi interesas, beje, savas :lol: nu bet iš esmės supratau, ką kalbi :blink:

gal kartais nereiki belstis, ten, kur negali ir jei kažks nenori. Aj visi būna, man liūdna, iki pasiutimo dar nepriėjo, na kaip, akimirkom, taip, bet esmėje tai liūdna