vėja

šiaip esu miestietė ir dar priedo kaimo neturiu tai kartais atrodo, be miesto ni ni, bet šiaip pagalvoju ir apie kaimą, kad nieko blogo jame, gal net geriau Kartais tikrai gyvenčiau kelis mėnesius kaime, neturėdamanieko bendro su miestu. O kartaias manau, kad norėčau gyventi labiau Vilniaus centre kur nors, nei miegamajam rajone. Nors nesiskundžiu.

o man niekad nepatikdavo raudoni atspalviai, bet dbr mano kambarys toks į raudonumą, tiesa, tapetai, bet tokiom juostom raudona - bet ne tokia ryški, kad akis rėžtų, ir tada pastelinė dar spalva, kreminė, raudonos užuolaidos ir atitinkamai baldai, ir ką, man visai aptinka Labai gyvina mane mano kambarys

šiuo metu neįsivaizduoju savęs po tiek metų, tik žinau, kiek jų turėsiu (metų)

būtent, negaliu žiūrėti į išgėrusį bet kokį vyrą, mane labai atgraso...

nu taip, bet aš ne viską moku ir iš naminio, jaučiu... Nors kartais gal ir per daug iš savęs reikalauju

mano tėvas irgi kaip ir neklaužados, todėl negaliu pakęsti vyrų, kurie išgeria. Man jie per daug šlykštūs.

aj tai čia patalogija ir nepilnavertiškumo jausmas pagal mane :unsure: tai tokiu atveju pretenzijos vyrui jis juk ne pataloginis koks :D

nemanau, kad visos meilužės griauna šeimas... Visų pirma nuovokių vyrų dėka, o antra ir jos būna nuovokios, nenorinčios griauti šeimos, ir neinančios toliau lovos. Aš neskubėčiau taip smerkti ir šių moterų, o gal reikėtų pagalvoti ne apie tą moterį, o apie vyrą, tą kuris šalia tavęs... Gal ta moteris jį rimtai įsimylėjo, o jis jai smegenis plauna, plius ir žmonai.. gi visaip būna, O būna žinoma ir aršių meilužių, kurios veržiasi griauti šeimas ir panašiai.. na bet dar yra vyras su savo galva ir galvute, tai tegu ir jis kuria nors savo dalimi pamąsto. jau jei turi žmoną, tai dar betrūko kad turėdamas meilužę kokią, kad ana žmonai dar smegenis įstatinėtų, jau turi jis susiprotėti pats, kad turi mane apsaugoti nuo visokių meilužių, kad aš jų akyse nematyčiau gyvenime. Bet šiaip esu švelni ir tolerantiška, bet pasakyti tai galiu, oj galiu. Ir vat dėl tų meilužių irgi mąstau kad ne visada smerkti reikia ir sakyti ten kas jom niežti ir ko jos nori.. Visi esame TIK žmonės. Aš taip manau... o kad yra ir žmonų neduok die, tai ne tik meilužės vriednos ir kažką griaunančios. Čia labiau nuo žmogaus priklauso koks jis, ir ko jis siekia, nei nuo statuso kas esi - meilužė ar ne - visų pirma esi moteris, o smerkti labai lengva, galiausiai kiekviena yra savo vyro meilužė. Nu žodžiu, manau, vis tiek neišsakiau ką manau :)

tai visokius kotletus, blynus ir cepelinus ir aš moku Nu vėl nusikuklinau musiet

Aš žinau idealų vyrą - tai du vyrai

nu tai su anuo intelektualiai bendravo, o su kitu seksualiai ir turėjo vyro idijalą

nemanau, kad viso geros šeimininkės. Aš kartasi pagaminu, bet iš esmės nemoku labai daug ko

Mane ne kartą yra pavadinę antifeministe, nes kai išsakau savo nuomonę, atseit aš pritariu vyrams, ir tada esu anti, bet ką aš galiu padaryti, kad aš taip mąstau. Ar aš pritariu feministinėms idėjoms? Negaliu pasakyti, kad esu šalininkė, bet visiškai nepritarti negaliu, bent dėl pirminių idėjų, kurių dėka esame kas esame, ir kitaip suvokiame save, bet man atrodo, kad dbr jau peržengiamos ribos, ir dažnai moterys peržengia moteriškumo ribas.. Nesu feminizmo šalininkė iš esmės, ir manau, kad ši idėja pasmerkta žlugimui

man patinka, kai moterys gražiai rengiasi ir panašiai, visada tai pastebiu, ir grožiuosi Kartais pagalvoju, kad norėčiau ir aš tokios detalės ar kitos.

meilužė taip pat moteris. Ir kai paskaičiau apie galų niežėjimą, tai nedaskaičiau, nes negražiai bais kalbat. Jūs tuo pačiu galu naudojatę\ės šiaip jau.

Kai galvoja, kadyra visiškai pranašesni, tai mane žemina, ir nenoriu net bendrauti. Bet kai galvoja, kad kažkur pranašesni, tai labai sutinku, nes išties pirma pasakai ajaja, o paskui galvoji, o tikrai jis geriau supranta, ir gerai sakė... Kita vertus, kažkur esame pranašesnės mes. Nemanau, kad vien nuo moteriškumo ar vyriškumo priklauso pranašumas. Esmė ta, kad mes skirtingai matome ppasaulį. Ir vyrai jį mato taip pat labai įdomiai

aš tai kukli gana būnu o jei ima kalbėti apie mane ir dar visai nušneka, tai patampu beveik arogantiška, ir tepasakau - visai ne, ne ne ...

Tai gal tu lauki, kol taip pagaliau nutiks, na, lauki priežasties?

nu jei lovoje, tai išeičiau apsivaikščioti, kol baigssis jų seansas. Arba pagerčiau sau arbatytės. Kažin ar kažkam kažką sakyčiau iš jų. Aišku, būtinai paklausyčiau, ką sakytų Nes visai įdomu pasiklausyti tų pasiteisinimų ;):D:D o jei gyvenimą dar kitą gyventų vienas su manim, o kitas su kažkuo kitu, tai būtinai leisčiau gyventi gyvenimą, na ta prasme leisčiau apsirinkti visgi manau. Nors priklauso nuo situacijos, būčiau labai įskaudinta, manau, nežinau, ką tada daryčiau realiai. Bet jei apsirinktų kitą gyvenimą, siu kita, tai palinkėčiau laimės, gi nu viskas galbūt kažkada baigiasi.. jei tas žmogus jaustųsi geriau su kita moterimi, kodėl gi ne> galų gale, gal ir aš rasčiau kitą su kuriuo man geriau būtų, na, po laiko

yra man labai gražių, bet aš dažytis nemoku

kvaila ta mokytoja..

RUDENS VEIDAS Aš mačiau šiandie veidą rudens, Liūdną veidą tarp lekiančių lapų. Gilumoj geležinio vandens Jam nuo ašarų akys sušlapo. Gilumoj, kur be galo tylu, Šitas liūdintis veidas gulėjo, Negirdėjo lėtų spragilų Nepavargstančio, aklo kūlėjo. Abejingi, laimingi lašai! Visas oras nuo lapų geltonas. Tu kaip orkestrą lietų prašai, Kad Jis lietųsi tirpstančiais tonais Visada, visada, visada, Kad lietus niekuomet nepraeitų, Kad stovėtų šita valanda, Tartum marmuro deivė balta, Tarp užmiegančių, giedančių fleitų. Radauskas

gražiai straipsnis parašytas

Mano išleistuvės man nebuvo ypatingos.. Na visų pirma pirma jų dalis tai bent mokykloje buvo. Tai įteikinėjo atestatus, tada kalbėjo visi, tiesa, aš pati dar kalbėjau nuo scenos, nes mėgstu savo trigrašį visur kišti, tada dar atsimenu, kad per išleistuves prieš visus man įteikė diplomą, nes dalyvau tokiame konkurse, kur rašinį parašyti reikėjo kažkokia ten tema, tai, pasirodo aš jį laimėjau, tai įteikė diplomą ir net piniginį prizą, atrodo 50 ar tai 100 dolerių?.. Antroji dalis buvo restorane.. Nu bet nieko ypatingo, tik kad maisto daug visokio buvo. Paskui kažkaip pasitikom saulę, kuri jau kažkiek pakilo ir ją užstojo Vilniuje tuo metu jau pastatyti dangoraižiai.. Žodžiu, vieni svajojo važiuoti limuzinu.. Žodžiu, bandė daryti super šventę. Mus kiek pamenu atvežė draugės tėvas, kiti irgi visgii jo neužsakė, O namo sugalvojom grįžti autobusu :) Bet čia jau ne visi kartu, o kadangi chebrom susiskirstę.. Tai mūsų chebran namo grįžinėti nusprendė autobusu (kadangi visi irgi tokie skūpūs kaip ir aš tai nusprendėm kad keletą stotelių nieko baisaus). Tada su sukniom \klaukėme stotelėje autobuso, ir anksti iš kažkur atsirado bernų, kurie nusprendė su mumis pasikalbėti.. pakalbėjome,ir ačiū Dievui, nuvažiavome, aplink dar buvo tik pirmasis autobusas Gal vėliau ir aš nuotraukyčių kada įdėsiu :D Tiesa, su visa klase nuotraukos net nėra..

Mes dovanodavo mokytojams dovanų. kai kuriems su didesniu malonumu :D