vėja

abu tėvai turėtų auklėti - nes jei nebus motinos auklėjimo, jie augs irgi ne tokie, kokie reik

o kartą trulike prisėdau ir vienas vyras prisėdo kažkaip ant mano sijono - nes tokį laisvą turėjau, kuris daug vietos užima, ir nepastebėjau, tai kai paskui kėliausi vos man to sijono nenurovė trulike :wacko: bet gerai taip pajaučęiau, kad kažkasne taip, išlipti negaliu tai ačiū dievui nenusimovė :D bet vis tiek juokėsi

bet iš tiesų mes žinome realiai lb mažai apie paganobę. Ar tai nėra mitas - pagonybė, ar lietuvių pagonybė? Žinome tik bendrą universalų bruožą - garbino gamtą ir jos reiškinius, bet... KAIp garbino, kokiu būdu? tai kyla klausimas - ar mums patinka pagonybė, ar jos idėja?

ne tik kad nesveika, bet man asmeniškai tai jie neatrodo gražiai, nu net neseksualiai jei siauriau kalbant. Gal kartais ir nieko, bet kai nešioja dar kaip sidabrinė vilkė čia minėjo tai užas - jokio šarmo, banaliai taip...

na kartą baigėsi paskaita, ir visi pakilo eiti, aš irgi ėjau priekyje ir leidausi auditorijoje nuo laiptelių - leoidausi leidausi, ir paskutinio laipto nepastebėjau, tai ir kaip kritau prieš visą auditoriją ir nusiritau tiesiai prie dėstytojos, ir taip nukritau kad ant kelių prieš dėstytoją atsidūriau visi tik spokso ko aš čia prieš dėstytoja keliaklūpsčiauju nu bet man gėda nebuvo - pasakiau iškr - čia ne šiaip ant kelių vaikštau, ok kad už egzaminą 10 būtų maldauju P.s. paskui 10 ir gavau ;) tik kaži ar maldos čia tos padėjo

man ir šis bei tas patinka, plius man ji kaip asmenybė patinka visai :)

na jei kalbu pati, tai tikrai nėra dar filosofija greičiau pamąstymai - į filosofų gretas turi pretenduoti kiti pamąstymai. Jei kažkuo remiesi - dar ne faktas, plius jei faktas, jis gali būti interpretuotas :unsure: Kaip ten sakė Einšteinas :) o šiaip, jo, čia pati "pafilosofavau".

dabar:

čia pravoslavai

aš guodžiuosi tik vyriškai giminei :D

oj vyrai, o ne byrai :D

byrai reikalingi tam, kad būtų kam pasiguosti :D

Tik nesakyk Geiste, kad atlieki namų energetinį valymą dar, plius kiek imi lt?:D

nu ką aš žn, mano močiutė jau irgi su dievais pasišneka,bet neimu to už gryną pinigą. o dėl visų tų nesąmonių, kurios čia papasakotos tai manau yra taip, kaip žinoma, jei tiki dvasiniu pasauliu, tai supranti, kad jame nėra tarpinės linijos - neutralios, arba ten arba ten. Viskas susiję. taąiau tie keisti dalykai ir šiurpinimai man siejasi su nešvariom dvasiom. Taip, tarkim, mirusiųjų ir gyvųjų pasaulis yra viena. Kodėl turime bijoti tų mirusiųjų? Aš nemanau, kad jeigu kažkas ateina jau ir darosi "stebuklingi" dalykai, tai čia jau kažkas, čia jau kažkas negerai greičiau, arba jei gerai, tai ko bijoti. O šiaip tai aš visom tom nelabai sąmonėm ir tetikiu

lunatikavimas yra miego sutrikimas, žmogus naktį gali kažką sapnuoti, paskui fiziologiškai veikti, nors pats tartum miega. Tarkim, yra atvejų, kai vyras sapnuoja, kad jo šeimai gresia pavoju, o šalia miega žmona, jis žmoną priima už kokį tą įsibrovėlį ir kovoja, nors galvoja, kad gina žmoną mušdamas įsibrovėlį. Tai čia liga yra,

tai man dbr tas žegnojimasis kaip erezija - ar tai kryžius, ar tai velnias... kiek žinau, protestantai ar kas ten nesižegnoja, gal ir gerai daro

leistum? įdomus požiūris

nelabai suprantu klausimo esmės? man tai skamba apskritai - ar geras yra gyvenimas? Nežinau, ar geras - kiekvienam savas. jei žmogus pasirenka tokį kelią, randa jame save, tada geras. Jei dėl pinigų - tai čia irgi subjektyvu - kažkam daug per mažai, kažkas pasitenkina mažmkožiais.

o aš manau, kad dar ir kaip tinka... tarkim, man visi žmonės yra pavyzdžiai - vieni siektini, kiti - kokiais būti nereikia. Jų elgesys, jų klaidos - yra pavyzdys. Savos klaidos - ne klaidos, tai jau ką mes vadiname gyvenimu, nežinau, kartais būna, ką padarai, paskui mąstai kokia tai buvo klaida, bet vėliau visada suprantu, kad tai ne klaida, tai dovana, nėra klaidų gyvenime.

o ką jaučia gimdamas?:D

aš nemanau, kad sapnai tai tik praeities įvykių atkartojimas - taip toli pasąmoningai sapnuojame tyik tai, ką pažįstame iš aplinkos - žolė, medis, bitės, musės.. ir pan. Man mano sapnai tai nežinau, kažkas visai ne tai, kas supa mus žemėje, dažnai susapnuoju tokių dalykų, kad pati nesuprantu

mano tai vidutinis, nesusitvarkau su savo jausmais :D

Kai suprasti šį klausimą konkrečiau?

o jūs atskiriate sąvokas - protinga moteris ir išmintinga moteris? man atrodo, kad tai gal ir panašu, bet turi šiokių tokių niuansinių skirtumų. Protinga moteris? Man patinka, ak imoteris būna ir protinga, ir su išmintingumo razinėlėmis. Pats protingumas man atrodo gana šaltas, nežinau, gal tai koks standartas, kai protas siejamas su šaltumu. Bet protas, kas yra, visų pirma logika, kažkokia loginė seka, sprendimai, mąstymo operacijos.. gal iš to tas man šaltumas - kad protas viską apmąsto racionaliai ir eliminuoja kažkokius jausmus, jų vieton paskirdamas kažką naudinga - naudingą sprendimą. Išmintis jau yra kitokia, ji siejasi su išmintingais sprendimai, mokėjimu būti savimi, mokėjimu daryti sprendimus ne tik savo naudai, bet ir kitų artimų žmonių, mokėjimas viską gyvenime suderinti... Kokia yra protinga moteris? Na vartou tai kaip sinonimą išmintingai - protinga moteris, kaip ir protingas vyras yra palaima (vėlgi išmintingas ko gero vyras labiau), nes išmintingumas yra dvasinio bendravimo pagrindas, išmintingumas plius jausmingumas. man atrodo, kad dvasinis bendravimas yra labai svarbu. Žinoma, jeigu yra pirma svarbūs kiti dalykai.. aš manau, akd jeigu galvotume apie partnerius, tai jie turi būti panašaus lygio, nes jei yra visiškai skirtingas protingumo lygis ir požiūris į gyvenimą, santykius, tai atsiranda labai daug bėdų. Žinoma, gali būti skirtingi pomėgiai, skirtingos sritys, bet man atrodo, kad mūsų parrtneris turi būti už mus protingesnis, jis mums, o mes - ja. kad galėtume juo žavėtis, kad visą laiką išlaikytume tobulėjimo ir sekimo galimybę, judėjimą, o ne statiškumą, ne judėjimą atgal - jeigu partneris kito suvokimo lygio - atsiranda nesusikalbėjimas, paprasčiausias nesupratimas, o iš to ir nuivylimai

man savrbu, ką mano mano patys artimiausi žmonės. Jie visada pasakys, bet nesmerkia ir panašiai. O ką mano visi kiti man nėra svarbu - nes kiekvienas gyvena kaip nori. O kad žmonės kalba, ir plius būtus ir nebūtus, esamus ir nesamus dalykus, tai prie to esu pripratusi, ir man vienodai šviečia. tie, kas yra šalia manęs, kas man artimi jie mane pažįsta ir žino. O visi kiti gali kalbėti, jei daugiau veikti neturi ko, gali stebėtis grožėtis baisėtis.