vėja

oj o aš tai anekdotą iš gyvenimo galiu papasakoti :huh: važiuojam su drauge truliku, o ten tokia moteris važiuoja, nu tokia ne sena, norma dar, kokiu 30 su viršum, bet tokia šukuosena, o jau makiažas... mėlynai mėlynai akys ir pavedimai ir raudonas lūpdažis, žodžiu, kaukė 100 pudova, ne makiažas.. ir ta moteris kalbasi telefonu ir taip garsiai... ir matyt jos užklausė, kur ana važiuoja, o ji atsakė, bet taip atsakė, kad mes tam trulikė lankstėmės iš juoko. sako: na MOJKU jedu bet feisas taip nuo makiažo švietė, kad MOJKA jai tikrai netrukdytų

vazelinas arba lūpų blizgesys man patinka labai :huh:

jūsman paaiškinkit, kaip daryti padažą su miltais - niekad neatitaikau :huh: kažkokia baisi nesąmonė pasidaro

skanaus :huh: nu aš daug ko neatsisakyčiau ko gero

Aš tai nedalyvaučiau paprasčiausiai neapturėčiau iš to jokio malonumo asmeniško, man realiai dzin, ae kažkam ten kažkas gražu, ar negražu, į konkursą nepretenduoju tiksliau,aš nenorėčiau, kad kažkas žiūrėtų ir VERTINTŲ

ne guminis

na matai, gyvenime ne viskas taip paprasta, yra įvairių kliūčių ir priežasčių, padėčių, kai išeitys pernelyg sunkios. Pasakti, kad esu protinga ir "krūta" visada lengviau, ypač, kai nesi toj situacijoje. Kiekvienas turi savų problemų.

ir aš turiu pažįstama, kuri gyvena su vyru, kurio jau seniai nemyli, o jis - jos. Bet nėra kitos išeities, nes nėra kur gyventi.

Su nemylimu tai ir be vaikų negalėčiau gyventi - kam tie nervai :D o vaikams tuo labiau to nereikia. Didžiausia nesąmonė kartu gyventi dėl vaikų. Niekam nereiks tos jūsų aukos po kurio laiko, o ar ir patiems mums to reikia? Aš manau, kad vaikams nuo to tikrai nėra geriau. Pati esu iš išsiskyrusios šeimos (ta prasme tėvai išsiskyrę) ir galiu pasakyti, kad tai labai geras tėvų sprendimas :)

man tai gražu, ypač, kai vyras juos prisižiūrėjęs, o ne kokie palaidi šiaudai ten kabo. normaliai žiūriu į ilgaplaukius ir visokius kitokius, ne plaukuose esmė

aš neskaičiau, ką šioj temoj rašė, aš tik klausimą paskaičiau ir asociacijas išsakiau. Man atrodo, kad labai gerai matytis retai. Nu tu į darbą, aš į darbą, vienur kitur, susitinkam, aptariam, o ai kartu visada,tada būna nebeįdomu (kad ir kokia meilė būtų, nu elementariai atsibosta)... pasipykimai ir pasimušimai irgi įvairūs būna. Nu bet vis tiek, kuo rečiau kartu, tuo geriau.

kirp Tu tuos nagus, bala jų nematė. lengviau gyventi bus

Dbr skaitau Nabokovą ir Turgenevą, ir dar Gudaitę. Ruošiuosi pasiskaityti dar Italo Calvino, o paskui nzn. Nemoku skaityti vienos knygos...

Aš tai nieko teistis nesiruošiu. Nors, jaučiu, realiai pasiteisti reiktų... Bet viską palieku sąžinei - jei žmogus nieko nejaučia, tai ką čia padarysi.

man tai nemokėjo alimentų

man tai nei tas gerai, nei anas, geriau jau tada būti vienam. Koks tolkas mylėti ir nebūti mylimam? Ne, nu, aišku, gali sau mylėti, niekas gi nedraudžia, bet būti kartu, kai tu myli, o tavęs - ne..kas galibūti baisiau. Arba atvirkščiai, būti, kai myli tave, o tu ne... Aš asmeniškai negaliu taip. Ką žn, pykina mane nuo tokių dalykų.

na kodėl tik ištekėjusios, patirtis gi ne vien su santuoka kaupiasi

kuo mažiau laiko kartu reik praleisti, tuo geriau

Džuljeta, salotinė (pgl sportinį kostiumelį ), mafijos blondinė, Ksiuša.

Taip Tarkim tais, kuriais kvepinuosi žiemą, negaliu kvepintis vasarą. Vasarą mėgstu gaivesnius, lengvesnius aromatus

iš esmės situacija nenusakyta detaliai. Ką reiškia, kai mane užkabina, nenusileidžiu kitiems? Kuo tai pasireiškia konkrečiai? Galbūt,kad situacija būtų geriau matoma, jos priežastys, reikia kalbėtis su žmonėmis, kurie betarpiškai yra toje aplinkoje: pažįsta tave ir tuos kitus mokinius (greičiausiai tai mokytojai). Kaip jie prie tavęs kabinėjasi, kokiu būdu įžeidinėja - visada reikia išsiaiškinti detaliai. Nes nuo to priklauso problemos sprendimo būdai. jei pasitiki, geriausia pasikalbėti su mokytoja, tėvais, mokyklos psichologu (jei toks yra). Pirma reikia stengtis atgauti vidines jėgas, stengtis nepasiduoti, pasitelkti humorą, nebijoti pasijuokti iš savęs (ne save žeminti ir iš savęs juoktis piktybiškai, žinoma, tokį juoką, apie kurį kalbu, vadiname autoironija). Reikia stengtis nesileisti psichologiškai gniuždomai, ieškotis pagalbos. Svarbiausia, kad pati žinai, jog sugebi daug ką padaryti: mokaisi gerai, sieki tam tikrų rezultatų, susikoncentruok į tikslo siekimą - ir būtinai jį pasieksi.

o ką jūs vadinate meile, kaip jūs jaučiate, kad ji praeina po 2 ar kelių ten metų? ar tikrai praeina pati meilė? man atrodo, kad meilė švytuokliuoja - praeina kažkuriam laikui aistra, šiurpuliukai, bet tai juk ne meilė?...

Išnykimas Po keturiasdešimt aštuonių valandų vėl nušvito saulė, bet Pompėjos jau nebuvo Ceramas K. V. Tu man sakai, kad liūdesys – tai Ilgesio išraiška Mano liūdesys Dar neištirpęs laike Tu visada buvai teisus Aš esu pernykštis XVIII amžiaus pavasario Sniegas Bet mano siela ilgisi saulės

o man tai nepatinka ta nagų dailė pamenu, paauglystėj, kai turėdavau ilgus nagus, tai patikdavo juos visaip "maliavoti", dbr nei nagų auginu, nei juos dažau ypatingai. (Na kartais paauginu ir nudažau).

Nesu. Norėjau duoti, bet užteko pamatyti nualpusius, o dar sako, kad tų, kieno žemas spaudimas irgi negerai. Bet ekstra atveju duočiau. Nors ką reiškia ekstra atvejis? Visi jie ekstra... Nedaviau vnz, ir tiek..