Na čia gal ir nelabai nuotykis, bet.... kadangi esu gimimo nuo dzūkijos, tai paskaitykit PASAKA APIE BOBULĮ IR DZIEDULĮ Menkutėj pirkutėj Prieg ūžuolo seno Dziedulis su bobu Laimyngai gyveno. Dziedulis per dzienų Žvejojo prieg upės. Bobulė dzieduliu Išvyrdavo zupės. Pavalgius bobulė Torielkas mazgojo. Dziedulis šiūkšlukį Paspyrdavo koju. Bet rozų dziedulis Parejo be ūpo, Ba nepagavo Ir menko kilbuko. Ir zupė pasdarė Jam negardzi. Ir boba tų vakarų Rodės britki. O dar tos šiūkšlukės Bado akis... Supykis dziedulis Bobulai sakys: -Padlagės kap suodzis, Vieni guriniai. Ir kų tu per dzienų, Sakyk man, darei? Dziedulis bobulį Be reikalo barė. ,,Ne pyrmas cia rozas''- Bobulė pamanė. -Gana tau, dzieduli, Sakau, večeroc. Škaradnas daraisi, Geriau aik miegoc. Bobulė dzieduliu Laškų paklojo. Prieg pečiaus nuvejus, Indus sumazgojo. Dziedulis pro langų Liūdnai pažiūrėjo, Firankas užtraukis, Laškon nuvėjo. Bobulė padlages Švariai išmazgojo. Kantičkų paskaitius, Dzievuliu dėkojo. Nusvilkus rūbus An uslano pasdėjo. Ir pas dziedulį In laškų nuvėjo. Senatvė - ne šposas, Visus kaulus maudzia. Bobulė prieg dziedo Šaltas kojas glaudzia. -Aik, varla, po biesais,- Supyko dziedulis. Apsiautai škarpietkom, Matiau šėpoj guli. Vilnonių prismezgus Be dzievo mieros, Dar kandės inlindį Visas sukapos. Su kojom ladzinėm Nesglausk prieg many, Ba, rodos, ne laškoj Guliu, o grabi. Ir šonan pastraukis, In koldrų vyniojas. Knarkia dziedulis, Net stogas kilnojas. O nabagei bobulai Sunku kojas trync. ,,Geriau pas susiedų Aitau susišylc". Mato susiedo Budinkus pro langų. Ir mislys juodziausios Jai lenda in galvų. ,,Nevyrsiu jam zupės, Tegu pabadaus. Pabuvis be bobos, Nagus sau nusgrauš. Daugiau nesišydzys Jisai iš manį. Ir košė an vandenio Bus jam gardzi. Rozu negyvensiu, An aukšto miegosiu. Žiponų senų Po šonais pasklosiu". An dziedo pikta, Vos rytu išaušus, Bobulė gyvenc Išsikraustė an aukšto. O, kad dziedu Gyvenimas būt nesaldus, An aukšto dar nustempė Jo čebatus. Ir gulas an žipono Seno bobulė, Ir žiūri pro plyšį Kų daro dziedulis. O dziedas priskėlis Velkas rubaškų, Ieško čebatų- Neranda prieg laškos. Ir mislina dziedas, Vyniojas autus, ,,Ir kur aš galėjau Nukišč čebatus? Po suolu nesdėjau, Prieg laškos nėra... Ir kur ciej čebatai, Kad juos kvaraba. Paklausc reikia bobos, Jinai viskų žino, Galėc palikau čebatus Prieg vežimo". -Antose, ateik, Ratavok tu mani. Nežnau kur čebatai, Katram jiej gali. Ale pirkioj cyku, Dziedas nuskosci. ,,Ir kur gi po biesais Nuvej toj Antosė?" Kaliošuosna stojas Dziedulis surūgis Ir aina bobulės ieškoc Jis po ūkį. Ir tvartų, ir kluonų- Jis viskų apėjo. Net išvietį dziedas Ir tų apžiūrėjo. ,,Dzievuliau tu brangus, Ir kas cia per cyrkai? Pareitų graiciau Ir išvyrtų zacyrkos. Visi jau pavalgį, Tuoj reiks abiedoc". Nežino dziedulis Nei kų ir galvoc. Laukia prieg lango Valandų gerų, O rodos paciam, Kad ne valandų- parų. Ir aina dziedulis Pas susiedkas, Mislina, tį gal Antosį suras. O bobulė tuom čės Nulipus nuog aukšto, Kad kerta tai kerta Šaukštų po šaukšto. Pavalgė Antosė Smetonos su duonu, An aukšto dar nusnešė Pieno uzbonų. O tas nabagucis Kol kaimų apėjo, Kaliošuosna kojas Baisiai užgėlė. Pavargis, pailsis Namo paržirgliojo, Šuva nepažinis Ir tas jį aplojo. In pirkių inejis Sušylc sugalvojo. Ale pečius nekūrtas- Kap nabašnyko kojos. ,,Nu kų, be bobulės Sunku bus gyvenc. Pečių paciam Reikės paskūrenc". Mislina dziedas Ir striokas baisus, Kas četvergi Išskalaus jam autus? Alkanas, piktas... Ir kų dar daryc? Žarnos pradės viena kitų Tuoj ryc. Lašinių atsipjovis Jis duonos pasraiko, Dar cibulio užkąs, Ir skanu bus, ir sveika. Ale duona kieta, Trekšč- nulūžo dancys. Cik vienų turėj. Kų be jo dar darys? Nei valgis, nei gėris, Nusvilkis rubaškų, Išalkis dziedulis Vėl gulas in laškų. Mislina dziedas Ir sukas galva; ,,Gal mano bobulė Seniai negyva. Ir nor toj Antosė Dazbridus jau man Ale rozu vis geriau Nei vienam. Pečiukų pakūrus Man valgyc padaro..." Suprato dziedulis- Gerai jis gyveno. ,,Kad jinai cik sugrįšt, Kad būt cik gyva, Rankas išbučiuotau Kokia man gera". Ir ašarų braukia Dziedulis liūdnai, Vienam be bobulės An svieto blogai. O bobulė an aukšto Tupėdama žiūri, Kad vienas dziedulis Šaltoj laškoj guli. Ir gailescis ima Baisiausiai bobulį, Ir lipa nuog aukšto Žemyn pas dziedulį. O kad jam gyvenimas Būt nekartus, Nuog aukšto parsitempia Jo čebatus. Pūkini koldru Ji dziedulį apklosto, Pražilusių galvų Jam švelniai paglosto. Nusrengus in laškų Lipa bobulė, Ba reikia gi kojas Pašyldzyc dzieduliu. Cykiai dziedulis Atlaidzia griekus, Prieg jos prisiglaudis Usnaudzia ramus. Ir bobulė laimynga, Jau pykc nėra noro, Dziaugias, kad guli Dziedulis prieg šono. TAIGI, NEPYKIM, NEBŪKIM PANIURĮ, VERCYKIM ŽMOGŲ, KATRŲ ŠONI TURIM.
