Sophia

nu žinok aš irgi pagalvočiau ar apsimoka už 100lt apsijuokti prieš visą Lietuvą klausia kas yra latvijos latas? atsakymas - prezidentas, galvojau į kelnes pridarysiu :lol:

:lol:

nu ir geriausia, paprasčiausia ir mažiau išlaidų aš suprantu kad visiems neįtiksi, bet jau kai dauguma tėvų yra nepatenkinti, reiškias tikrai negerai

tikriausiai man išeitis jei nusprendžiau pasikeisti :lol:

o aš visai sutikčiau kad darželyje vaikams jokių dovanų tik saldainius visiems vienodus, nes ir darželyje dovanos ir namuose dovanos, kiek galima tų dovanų iš tikrųjų būčiau ir pati mielai pasakius ką galvoju, bet nebuvau susirinkime dėl svarbių priesčių, o tie kurie vos galą su galu suduria tyli ir nieko nesako, nors už 40lt turi pragyventi visą savaitę visa šeima, nu žodžiu...

Man tai jos gaila, gaila kaip žmogaus, kaip motinos kad ji taip pasielgė, ji ir pati gailisi, ir ne mums ją teisti, mes neturim tam teisės, mes visi čia nešventi o pie jonaitį ką patys kaimynai kalbą, ką gi jau ten ir bekalbėti, man tai jisai baisus žmogus zinule, sakai toks kaip ir visi, nu atleisk...

o man Gerda labai patiko

oi kicule, kad lygint nereikia, sakau šitas ir namus sugriaus :D kai užaugs galės eiti laužytoju dirbti šitas išlepintas labiau, todėl taip ir yra

sveikinam, sveikinam

aš irgi nupirkau kai maksimoj 40 proc. nuolaida buvo tik va ką vyresnėliui mupirkti niekaip nesugalvoju, nes jis nori visko

geras straipsnis

kaip visada :) :lol:

ojoj koks grožis :) :lol:

žinok net nežinau ar čia amžius, mano vyresnėlis niekada nelaužydavo jokių žaislų, net yra žaislų nuo jo likusių mažyliui nu aišku šitas juos patvarkė kitaip ir būt negalėjo :) kietas bičas :lol:

mums jau praėjo šventė :) tik pasipiktinau rinko po 40lt, auklėtojom kažkokius š... atsiprašant nupirko, po puodelį, dar kažkokių nesąmonių, o vaikams tik po puzlę :) nu nežinau, sakykit ką norit, bet mano vaikas dar puzlių tikrai nededa, tai ne toks vaikas kuris trijų neturėdamas dėtų puzles, pripirko vaišių pilna, daug tėvų išėjo namo, vaišės liko, tortas taip pat, nežinau kas ten viską valgė ir kaip jos dalinosi, bet pasakykit ar to reikia, ar negeriau vaikams nupirkti saldainių, mandarinų , sausainukų, atsigert, užkanda ir eina namo... priperka gudrutės, o paskui pačios pasidalina... iš 40 lt puzlė gal už 5lt :)

na tikrai neignoruojam, čia visos labai fainos ir malonios, aš pati kartais įlendu į forumą pasižiūriu, paskaitinėju ir po kelias dienas nieko neparašau, pati žinai kaip būna, tai nuotaikos nėra, tai toj temoj neturi ką rašyti ar dar kas nors, kartais būna kad žmogui užduodi klausimą o jis tik jį pamato po gerų dviejų savaičių :)

pas mus irgi tokia pti problemėlė, niekas neįdomu, pažaidžia truputį ir numeta arba sulaužo :)

aš apie tą virusą buvau įdėjus į paplepesius kažkur pradžioj, jis eina per skaipą, tipo kažkoks pažįstamas atsiunčia nuorodą, ją paspaudi ir amen, man tai atėjo iš mamos, gavau tokia žinutę, nežinai kas nusižudė ir nuoroda :) siaubas kaip išsigandau :) ir paspaudžiau, kompas raudonuot pradėjo, paskui sūnus sako greitai perinstaliuok skaipą, greitai perisntaliavau per naują ir baigėsi bet ant rytojaus draugų iš anglijos kompas siuntė virusą tokį patį, jis man rešinėo nesąmones bet angliškai :) svarbiausia kad iš mano kompo jis automatiškai perėjo kitiems, ne visiems kurie pas mane skaipe yra, bet kai kuriems psrėjo, ne visi priėmė, kas priėmė irgi užsikrėtė komapai, kompas tą virusą siunčia automatiškai :)

kaip fainai :)

"Eurostat“ duomenimis, Latvijoje buvo sudaryta beveik dvigubai mažiau santuokų nei Lietuvoje (atitinkamai 10 ir 19 tūkst.) ir užregistruota daugiau kaip dvigubai mažiau skyrybų (5 ir 11 tūkst.). Daugiausia vedybų Kipre (7,2 tūkstančiui gyventojų) ir Vokietijoje (7), Maltoje (6), Lietuvoje ir Suomijoje (po 5,6). Sociologės Aušros Maslauskaitės teigimu, skyrybų priežastys Lietuvoje turi ir vieną specifinį bruožą – čia labai dažnai skyrybų iniciatorės yra moterys. Įvairiuose santuokos etapuose jų pradeda netenkinti vyrų ekonominės arba psichologinės investicijos į santuoką. Per pastaruosius keliolika metų daugelis buvusių profesijų nunyko, ir nemažai mūsų šalies vyrų nesugebėjo persitvarkyti. Lietuvoje absoliutus skyrybų skaičius pradėjo didėti 1970-aisiais ir mažai keitėsi. Šiuo metu šimtui santuokų Lietuvoje tenka 57 skyrybos. Dažniausiai skiriamasi didžiuosiuose šalies miestuose ir Visagine.

baigėsi atostogos – sužlugo santuoka Kas trečias pareiškimas dėl skyrybų Vokietijoje paduodamas pasibaigus vasaros atostogoms. Kodėl santykių krizė ištinka laikotarpiu, kuris neturi nieko bendra su pilka kasdienybe? – domisi Vokietijos dienraštis „Der Tagesspiegel“. Daugeliui sutuoktinių porų vasaros atostogos susideda iš trijų dalykų – saulės, pajūrio paplūdimio ir barnių. Sutuoktiniai niekaip negali rasti bendros kalbos: jai norisi padykinėti, jam – leistis baidare žemyn upe. Jiedu abu jau seniai atprato kartu leisti visą dieną – juk paprastai, statistikų duomenimis, vyras ir žmona bendrauja vienas su kitu vidutiniškai 10 minučių per parą, teigia dienraštis. Prasidėjus atostogoms temos pokalbiams greitai išsenka, ir vėl ima rusenti seni, kasdienybės prigesinti konfliktai. „Per atostogas paviršiun iškyla senos, ilgą laiką sutuoktinius kamuojančios problemos“, - aiškina Haraldas Werneckas, praktikuojantis Vienos universiteto psichologas. Vokietijos Psichoterapijos instituto atlikto tyrimo duomenimis, kas trečias skyrybų pareiškimas šalyje paduodamas pasibaigus vasaros atostogoms. Toks pavojus ypač gresia nebejaunoms sutuoktinių poroms, nes jų santykiai jau virto rutina, tvirtina Berlyne dirbantis šeimos psichologas Christophas Uhlas. Daugelis jų dar iki prasidedant atostogoms jaučia, kad kažkas klostosi negerai, ir „prevenciškai“kreipiasi į šeimos psichoterapeutą. „Jiems kyla bloga nuojauta, todėl ateina pasitarti, kaip geriau praleisti bendras atostogas“, - sako psichologas. Anot Ch. Uhlo, daugelis sutuoktinių atostogas sieja su per dideliais lūkesčiais. „Tačiau pora atostogaudama nebūtinai viską turi daryti kartu. Kiekvienas privalo turėti tam tikrą laisvę“, - aiškina jis. Todėl kai kurios poros nė nebando vykti poilsiauti kartu. Tačiau kaip vis dėlto galima išgelbėti santuoką, „įskilusią“ po kartu praleistų atostogų? – klausia dienraštis. Rugsėjį į Ch. Uhlo priimamąjį būna sunku prasibrauti – šeimos psichologas bando išgelbėti tai, kas dar įmanoma. „Aš kalbuosi su sutuoktiniais apie senas problemas ir žiūriu, kas juos vis dar vienija“, - sako jis. Paprastai bent nedidelė buvusių santykių ugnelė vis dar smilksta. Tačiau, pasak psichologo, tendencija ieškoti kitų paramos sprendžiant savo šeimos problemas pastaruoju metu silpnėja. Ypač tai taikytina vyrams, ir pirmiausia – berlyniečiams. Psichologas Haraldas Werneckas pataria poroms nepaleisti vienas kito iš akių net ir eilinėmis dienomis. Jis ragina nusistatyti konkrečius „santykių harmonizavimo“ terminus. „Anksčiau sutuoktiniai kartu praleisdavo kur kas daugiau laiko. Nuolat spartėjantis gyvenimo tempas tokių galimybių suteikia vis mažiau“, teigia H. Werneckas. Didelį pareiškimų dėl skyrybų skaičių pasibaigus atostogoms psichologas aiškina didėjančiais partnerių reikalavimams vienas kitam. Be to, pasak jo, šiandien vis daugiau moterų jaučiasi pakankamai komfortiškai ir gali sau leisti išsiskirti su vyru. Po nepavykusių atostogų skyrybų iniciatorėmis dažniausiai tampa moterys, pastebi advokatas Norbertas Maesas. „Per atostogas vyrai dažnai pradeda įsakinėti ir taip įsibrauna į moters veiklos sritį. Tai prasideda jau nesutarimų, kaip virti kavą. Todėl po atostogų pareiškimus dėl skyrybų dažniau atneša moterys“, - sako jis. Didžiausias pavojus gresia turintiems suaugusių vaikų. „Jei tokie sutuoktiniai išsiruošia atostogauti kartu, tarp jų dažnai įsiplieskia konfliktai“, - pastebi advokatas. N. Maesas įsitikinęs, kad rizikingiausios atostogos yra tos, per kurias siekiama pasimėgauti nieko neveikimu. „Kai poilsiaujama aktyviai, poros pykstasi mažiau“, - tvirtina jis. Advokatas pastebi, kad skyrybų pareiškimai atnešami ne iškart po atostogų pabaigos – konfliktai dar kurį laiką rusena, ir abi pusės domisi skyrybas reglamentuojančiais įstatymais. Beje, analogiška situacija Italijoje yra dar blogesnė – čia kas antras skyrybų pareiškimas pateikiamas po kartu praleistų atostogų.

STATISTIKA VEDYBOS IR SKYRYBOS Vedybos ir skyrybos Metai ---- Vedybos -------1000 gyv.tenka vedybų, % ---- Skyrybos ---- 1000 gyv.tenka skyrybų,% 1950 ---- 23 246-------------------9,1-----------------------625------------------------ 0,2 1970 -----29 915-------------------9,5-----------------------6 918-----------------------2,2 1975 ---- 29 609-------------------9,0-----------------------8 987----------------------- 2,7 1979 ----31 820-------------------9,3-----------------------10 788---------------------- 3,2 1980 ----31 520-------------------9,2-----------------------11 038------------------- 3,2 1985 ---- 34 211-------------------9,7-----------------------11 464---------------------- 3,2 1990 -----36310--------------------9,8-----------------------12747 -----------------------3,4 1992 ---- 30112--------------------8.1-----------------------13981 ---------------------- 3,8 1993 ---- 23709--------------------6,3-----------------------13 884 --------------------- 3,7 1994 ----- 23337----------------------------------------------11061 1995 -----22150 ----------------------------------------------10221 1996 -----20433 ---------------------------------------------11311 1997 ----18796---------------------5.1-------------------11371------------------------- 3,1 2000 -----16906---------------------4,8--------------------10 882------------------------3,1 2001 -----15 781--------------------4,5--------------------11 031----------------------- 3,2 2002 ----- 16151 ---------------------4,7------------------ 10579----------------------- 3,1 2003 -----16975---------------------4,9------------------- 10599------------------------ 3,1 2004 -----19429---------------------5,7 -------------------11122 ------------------------ 3,2 2006--------------------------------------6,3 -------------------------------------------------- 3,3 2007 ------23073---------------------- 6,8------------------ 11284------------------------- 3,3 Lietuvoje 1994 m. buvo 2,9% išsituokusių vyrų ir 5,1% moterų

Kaip kovoti su atleidimu dėl etatų mažinimo? Įsibėgėjus visuotinei krizei jau nieko nebestebina atleidimai iš darbo dėl etatų mažinimo kaip ir darbo valandų skaičiaus mažinimas. Dėl visuotinių ekonominių problemų pasikeitė ir požiūris į imigrantus privedęs iki imigracinių taisyklių sugriežtinimo ir užmojo išsaugoti darbo vietas anglams. Bet kad ir kaip ten bebūtų etatų mažinimo problema yra bendra ir migrantams ir anglams. Pateiksime galimas išeitis iš šios padėties. Jeigu darbdavys imasi kolektyvinio darbuotojų atleidimo (20 ir daugiau žmonių) per 90 dienų, jis turi pranešti apie tai profesinei sajungai arba jos atstovui. Priešingu atveju darbuotojai gali kreiptis į darbo teismą ir prisiteisti 90 darbo dienų kompensaciją. Jeigu darbdavys atleidžia mažiau negu 20 dabuotojų jis turi sažinimgai atrinkti atleidžiamus dabuotojus ir informuoti juos asmeniškai. Jeigu darbininkas išdirbo nuo mėnesio iki dvejų metų, jis turi būti informuojamas apie atleidimą prieš savaitę, jeigu daugiau negu du metus – prieš dvi savaites ir.t.t. Maksimalus informavimo laikas iki 12 savaičių. Dabdavys gali išvengti informavimo periodo sumokėdamas už jį pilną darbo užmokestį. Beje iš šio užmokesčio neatsiskaičiuoja mokesčiai ir socialiniai atskaitymai. Atleisti darbuotojai turi teisę į materialinę kompensaciją ir gali reikalauti pasiūlymų iš darbdavio dėl kitų darbo vietų. Darbuotojui kuris atleidžiamas dėl etatų mažinimo gali būti pasiūlyta kita darbo vieta toje pačioje kompanijoje. Po išbandomojo laikotarpio (paprastai 4 savaičių) darbuotojas turi apsispresti ar likti naujoje darbo vietoje. Jeigu naujai pasiūlyta darbo vieta netinka – darbuotojas turi apie tai informuoti darbdavį per bandomąjį laikotarpį, kitaip gali netekti teisės į piniginę kompensaciją dėl etatų mažinimo. Atleidimą galima skaityti neteisingu jeigu: • darbdavys pasinaudodamas etatų mažinimo pretekstu bando atsikratyti darbuotojo kurio nemėgsta dėl kitų priežasčių (pvz.: diskriminacijos); • darbdavys reikiamai nesirūpina darbuotoju jo atleidimo procese. Etatų mažinimo priežastys gali būti: naujų technologijų, pakeičiančių darbuotojus, diegimas; kompanijos išlaidų mažinimas; veiklos vietos pakeitimas; veiklos nutraukimas. Deja nustatyti tikrąją etatų mažinimo priežastį būna sunkiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Kartais atrodo kad atleidimas buvo neteisingas darbuotojo atžvilgiu. Tokiu atveju rekomenduojama kreiptis į privatų darbo reikalų advokatą arba vietinį visuomeninės konsultacijos biurą (CAB). Pastarasis teikia nemokamas paslaugas.

Atsiskaitymas su atleidžiamais darbuotojais Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Tą dieną darbdavys privalo išmokėti visas darbuotojui priklausančias pinigų sumas, nustatyta tvarka padaryti įrašus darbo sutartyje ir apie darbuotojo atleidimą iš darbo per tris dienas pranešti „Sodros“ teritoriniam skyriui. DK 141 str. 3 dalis nustato, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui dar sumokamas ir jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Jeigu darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo jam išduoti pažymą apie darbą (nurodant darbo pareigas), jo pradžios ir pabaigos datas, darbo užmokesčio dydį bei darbo įvertinimą – charakteristiką (DK 141 str. 4 d. ir 206 str.).

Išeitinė išmoka Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, atleistiems asmenims išmokama išeitinė išmoka. Jos dydis priklauso nuo to asmens turimo nepertraukiamojo darbo stažo trukmės toje darbovietėje. Tokia išmoka išmokama, turint nepertraukiamąjį darbo stažą: 1) iki vienerių metų – vieno mėnesio; 2) nuo 1 iki 3 metų – dviejų mėnesių; 3) nuo 3 iki 5 metų – trijų mėnesių; 4) nuo 5 iki 10 metų – keturių mėnesių; 5) nuo 10 iki 20 metų – penkių mėnesių; 6) daugiau negu 20 metų – šešių mėnesių to darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Kai po įspėjimo apie atleidimą įteikimo darbuotojui sumažėja darbo užmokestis, skaičiuotinas laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis išeitinei išmokai gauti, yra trys paskutinieji kalendoriniai mėnesiai prieš tą mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtintos Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos 6.8 punktas, Žin., 2003, Nr. 52-2326 ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 patvirtintus Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatus (Žin., 2004, Nr. 186-6930 ir kt.) bedarbiai, atleisti iš darbo pagal DK 129 straipsnį, turi teisę į nedarbo socialinio draudimo išmokas. Jų dydis priklauso nuo bedarbio turimo draudimo nuo nedarbo stažo ir draudžiamųjų pajamų dydžio.