vėja

tai aš tą suprantu. bet man atrodo, kad būna, kad ir abiems esame tik draugai. Na, tikrai taip būna. Negali būti , kad nebūtų. Nebent , retai

o tarkim, jei yra tarkim pora, ir yra JIS ir JI - ir abu draugai geri jūsų, tai vis tiek su tuo vaikinu suliepsnoja viskas? Aš tai nesuprantu, nes pas mane - ne, draugas yra draugas, ne šiaip vaikinas.. nebent jungti teorij`, kad visi mes skirtingų lyčių ir patalpinus ilgesniam laikui į bendrą teritoriją - būtinai paseksuosim. Bet tai juk išskirtiniais atvejais, jei nėra kitų vyrų aplink, Bet man draugas yra tik draugas, ne vyras.

na nežinau.. nežinau... asmeninė patirtis dar nieko nereiškia. Gal ir dažnas atvejis, aišku, bet, nebūtinas.

aš neturiu vyro, tai man pritaria :o o jei rimtai, tai norėčiau, kad vyras suprastų, nes jei ne, tai neįdomu taip

gali, net jei ne gėjus.

Aqvilles labai fainas toks romantiškas, ramus, moteriškas man

na man tai tokios mamos kelia įvairius jausmus, priklausomai nuo mamos išvaizdos, požiūrio... kai matai, kad tai kokia vištelė tai gaila vaiko man. jei matai, kad jauna, bet protinga ir panašiai, tai tiesiog gerbi toki žmogų, kad nepabūgo, kad gimdė ir augina, skirtingai nuo "tėvelio". Na, tikrai kelia man pagarbą tokios jaunos mamos. Šiaip pagalvoju, įdomu kodėl. Bet iš esmės man tai nėra per daug svarbu. Kad pačiai taip gali nutikti nepagalvoju, bet nemanau, kad man asmeniškai tai ūtų gyvenimo tragedija 9žinoma, kai žinau, kad padės artimieji, palaikys), aišku, sudėtingiau vienai auklėti ir auginti, bet visuomet taip gali nutikti. Tai nėra kažkas smerktino.

aš prieš studijuodama tai, ką studijavau, mąsčiau studijuoti vaikų psichologiją. Išties domėdavausi tuo dar mokykloje, skaičiau įvairių knygų, lankiau šiokius tokius kursus. Keista, kiek čia perskaičiau, kad vaikams taip ir nepadeda tie psichologai... įdomu, kur čia problema? Ar mūsų psichologai ne per daug kompetentingi, ar psichologas, kaipo toks, apskritai negali padėti kitam?

nelabai moku, prieš kelias dienas žaidėm durnių ir aš visada buvau durnius :D:D

beje, prisiminiau, turiu dar vieną draugą, kuris savo jausnytėj gilioj buvo ir gotu, ir panku, ir kuo tik ne

o šiaip tai tie gotai nieko blogo. Sakau, man atrodo, esmė, kaip išauklėtas žmogus. Tarkim, turiu draugą gotą, normalus vaikinas, kad dar visi tokie būtų Tikrai nėra kažkuo žiaurūs, tiks kad rengiasi visada juodai, o šiaip - ir vertybės, ir protas, ir mandagumas - visko turi.

ne ne, jokiais būdais neleisti daryti, ką nori. Žinoma, kad ne. Bet jei vaikas norės, tikrai neklausys. tatuiruočių iki 18 jam niekas nepadarys be tėvų sutikimo. O žaliai plaukus nusidažys, jei tik to norės. Aišku, galėčiau pasakyti, kad pagalvotų ir panašiai, na aiškinti dažnai ir ramiai, ir labai dažnai.. bet vaikai viską apgalvoja greitai ir pirmai progai tau sutikus jie taip ir padarys :D tarkim, aš paauglystėj irgi plaukus ryžai nusidažiau, nors man draudė dažytis plaukus, nes jie ir taip buvo gražūs, šviesūs plaukai. O aš šiaip jau ne iš tų, kurie daro viską atvirkščiai ir na buvau sakyčiau gana geras vaikas, bet vis tiek nieko neklausiau ir nusidažiau kaip man atrodė gražu ir gerai :D nu ir nenumiriau :) ir šiaip nieko tame blogo, jei vaikai kažką išbando :) žinoma, jei moraliniai principai šeimoje tokie ar anokie, vaikai taip ior auklėjami, gal jiems net nekils noras patapti gotu, panku, emo ar panašiai.. bet gali ir kilti tas noras. Bet man asmeniškai tai dar ne tragiška. O jei vaikui griežtai sakai NE, tai niekada nežinai, ką tas vaikas iškrės, kažkam tai net gyvenimo pabaiga.. nes jie viską mato kitaip nei suaugę juk...

finito caputo

sorry, aš tokių tėvų nevirškinčiau... ir kai tikrai išeičiau iš jų, nenorėčiau turėti nieko bendra. Vaikai mūsų neprašo juos gimdyti. O jei gimdome, vadinasi, patys apsiimame jais rūpintis, ir pasakyti, kad kai būsi ant savo kojų man skamba kaip priekaištas, kad tave išlaikome. Labai ilgai verkčiau, jei man taip pasakytų ir pasijusčiau nereikalinga našta. Nenorėčiau gyventi su tokiais tėvais ir ko gero laukčiau kada greičiau jau nuo jų eisiu kuo toliau. Man taip drastiškai atrodo.

taip, aš tai Eurokos visada perku, jie būna prie VAIKIŠKŲ skyriaus bet kvapai, jei patinka saldūs, tai mmmmm

gal čia tik svarstymai, kaip būtų nežinau.. bet nežionau, jaučiu gyvenčiau, kaip gyvenau, tik stengčiaus su visais artimais man žmonėm pasimatyti būtent tą savaitę, paplepėti,pasakyti, kaip visus myliu, ir IŠETI na, iš esmės, nežinau, ar ta žinia daug keistų mano gyvenime (bent jau dabar kol neturiu šeimos, tai lengviau atrodo).

o aš išvis tundra.. nežinojau, kad jas dar ir priauginti galima kaži, ar paskui visos kurios buvo, neiškrenta?

nu maniškė mažytė, bet silikoninės nenorėčiau... ir operacijos nenorėčiau.. ir to silikono... kažkaip ne man

aha aš ir juos dievinu man tai keista, jie tokie saldūs be galo, be to - labai pigūs, nedusinantys, ir visi mane pagal juos atpažįsta :o

aš taip savo vaikui nepasakyčiau ko gero... o paauglystė - pats metas, kai ir išeitų iš namų dėl tokio mums nieko... tikrai pasirinktų ne mamytę... aš leisčiau ko gero būti pankais, gotais... svarbu kokias vertybes turi jie

Aš ir galvoju Dostojevskio Idiotą paskaityti. Eivi, skaičiau ir aš tą Lapino, iš įdomumo Šiaip dbr skaitau Dostojevskį ir dar kelias knygas, nes nemoku skaityt vienos knygos

bendraujam :( bet kaip draugai :D

man atrodo, kad būna atvejų, kad gali būti tokios vedybos.

teko bet viskas gerai.

Aš tokios santuokos formos nesuprantu...