rumba

Maloni temelė. Malonūs prisiminimai. Lapkričio mėn. pabaigoj buvau savo klasės auklėtojos 80 metų jubiliejiniame renginyje. Kaip malonu buvo vėl išgirsti savo pravardę - audrelė spindulėlis. Dabar galvoju, negi tai jau buvo ...

O mielos mergaitės, kepkit, lipdykit ir džiuginkit kitus savo dėmesiu. Aš kol kas tik dėželes kukliom dovanėlėm nupirkau ir džiaugiuosi, kad į jas galiu daug ką įdėti. Ten tilps ir vilnonės kojinės, ir meduoliai, ir koks vitaminas C. Dovanėlės bus šiltai kuklios. Tačiau nieks nebus pamirštas, klius visiems. Mane daugiau neramina maisto ruošimas. Kai niekur nevažiuoji, tai turi pats pasiruošti. Svarbu pasiruošti saikingai, kad nebūtų per daug, neliktų nesuvalgyti dideli likučiai. Čia yra sunkus uždavinys, reiks jį išspręsti.

Miela JUUURAAA, Linkiu, kad jūsų mažas stebuklėlis pamažu pavirstų į didelį stebuklą. Tegu tas stebuklas būna toks mielas, kad jūs dar labiau jį mylėtumėt. Toks artimas, kad jūsų šeima dar labiau suartėtų. Toks įdomus ir išradingas, kad priverstų Jus visu tobulėti ir džiaugtis gyvenimu. Aš pati užauginau sau ir savo vyrui tris tokius stebuklus. Jie po šiai dienai mus džiugina ir linksmina. Gyvenkit ir džiaukitės.

Jau tos pagalvėlės, kokios mielos. Man tai fainiausia ta su saldainiais. Liuks.

Užtrukau, tai atsiprašau. Ogi padarau bulvių košę, aš nepilu pieno, bet prieš trinant bulves įdedu sviesto ir įpilu karšto vandens lašelį. Tas lašelis tai kad gerai susigrūstų tos bulvės. Keptuvėj kepinu svogūniukus, gali būti truputis rūkytų lašinukų dėl kvapo ir įdedu apvirtų grybų. Tą mišinuką sumaišau su koše. Košė turi būti ne kieta, o puri ir minkšta. Tada ją krečiu į stiklinį indą (atsparų karščiui) ir kišu į orkaitę. Laiko nepasakysiu, ko gero apie 20 min užteks , gali indas būti be dangčio, tada plutelė užsideda. Suprantama priklauso ir pipirai, ir dar kokių žolelių pridedu. O kvepia, jau dabar net užsimaniau Skaaaanaus jums.

Sveikutės, rudeniop prasideda obuolinių pyragų kepimas. Juos su ledais labai skanu valgyti. Po to kepu trupininį su juodųjų serbentų uogiene. Populiarus varškės apkepas. Yra dar tokie kaimiški sausainukai su majonezu, tokie puručiai ir trapučiai. Kartais suspurginu (verdu spurgas), bet nelabai mėgstu knėbinėtis po tą košę. O kai iškepu kažką naujo, dar nevalgyto, tai visi labai įtariai žiūri ir atsargiai ragauja, dažniausiai būna gerai.

Kas liečia vegetarizmą, tai čia gi nieko naujo, ar ne? Bet vis vien pagrindinė žmonių masė savo maistu laiko mėsą. Kodėl? Žiūriu aš į tas foto ir galvoju, jei taip kasryt įjungus kompiuterį, nusipirkus laikraštį ar madingą žurnalą tituliniame puslapyje išvystume ne gražuoles ponias ar ministrų kabineto narius - o va tokius atvirukus " ale hot-dog, hamburger". Kas būtų tada? Ko gero kiltų triukšmas. Būtų pasipiktinę visi restoranų bosai ir kulinarai, visi medžiotojai ir skaniai "paėsti" mėgstantys. Sunkiai pas mus, oi sunkiai tas dalykas ateina į gyvenimą. Nebus lietuviai vegetarais. Man taip atrodo. Aš už sveiką maistą, bet mėsos iš raciono negaliu išbraukti. Ji ant mūsų stalo būna, nors ir retai. Tačiau valgom žuvį, kuri kažkada laiminga plaukiojo jūroj, valgau sūrius, kurie iš karvės pieno, reikalingi man ir kiaušiniai. Be jų nemoku iškepti pyrago. Todėl pas mane maistas įvairus, nors svarstyklių principu, tai daugiau nusvyra link vegetarinio. Daržovės - jėga.

JUURAA i mažas stebuklėlis tevirsta didžiu džiaugsmu. Aukit sveiki ir užgrūdinti ateinančių šalčių ir pūgų. :flowers:

Aš jau parašiau žinutę aną savaitę. Gal dar parašysiu. Nerašyti negaliu, turiu kažkiek prisidėti. Prisidėkite ir JŪS .

O aš dar čia kažkaip nebuvau. Galvoju, koks ten maišelis pas mane prilipdytas, cha cha cha. Tai jums mergaitės ačiū, kad maloniai priimat į savo būrį. Pinigai pinigais, bet jei kažkiek padėjo, tai į sveikatą.

Aš tai nebenoriu ruošti tų didelių balių, džiaugiuosi, kad kol kas ir nebereikia. Būsim su savo meiluku namie, gal eisim į miestą, ten fejerverkai, žmonės. Gal neisim. Matysim koks oras. O vaikai tai jau su savo norais ir planais. Visiem smagiausio ir gražiausio įspūdžio.

"Dovaninės" mintys iškyla vis dažniau. Pas mane vaikai dideli jau, žaislų nepadovanosi. Vyras irgi palepintas toks truputį - ne viskas tinka ir patinka. Apsiribosiu kažkuom, dar nežinau kuom. :) Todėl reikia rinktis maršrutą į prekybos centrus ir ten leisti laiką. O jo taip gaila. Bet kadangi tai neišvengiama, teks pasiryžti. Manau rasiu kažką mielo, kartu ir praktiško. Dar reiks pasiklausinėti, gal kas išsitars apie svajonę kokią. Tai va. Visom linkiu įkvėpimo ir kantrybės.

Labai ačiū už temos išdėstymą. O kad para būtų nors kokia valandėle ilgesnė, kad laikas lėčiau slinktų, gal tada moterys padarytų dar daugiau nuostabių darbelių

Siaubingai ilgas procesas ir daug trepsėjimo apie jį. Geriau jau nusipirkt parduotuvėj. Man skaniausias TOREs San Valentino baltas iš Ispanijos.

Viską gaminu, ką tik sugalvoju. Labai sudėtingų receptų tai privengiu dėl laiko stokos. Kepu duoną namie su elektrine duonkepe. Be galo skanu. Darau troškinius, kepu kepsnius. O saldumynus kepu tik tokius, kurie pas mus namie populiarūs.

Bulvių košė pakepta orkaitėj su grybais ir burokėlių sriuba.

Nemėgstu džiovintos žuvies. Nevalgau triušienos, kalakutienos, pupelių, kepenėlių, tortų. Negeriu pieno. Kraujinius vėdarus valgau tik tada, jei žinau, kas juos gamino.

Baklažanus labai mėgstu, bandžiau užsiauginti šiltnamyje šią daržovę, užaugo, bet aitrios buvo.

Aš pirmą kartą valgiau Anykščiuos, per žirgelių šventę. Buvo neblogas įspūdis. Po to siaubingo skonio kebebą bandžiau valgyti Biržuose. Nesuvalgiau. Tai dabar kai perku, būna nedrąsu, nežinia ką gausi. Šiaip aš juos mėgstu. Skanu.

Man kartais atrodo, kad aš kaip kanalizacijos duobė - viską mėgstu. ;) Bet labiausiai tinka žuvis su daržovėm ir silkė su karštomis bulvytėmis ir čiut čiut grietinės.

Mano šaldytuve kaip kada., bet dažniau būna tik kiaušinių, olandiško sūrio, padažų, majonezo, pieno ir kefyro. Kameroj daržovės, žuvis ir šaldyta tešla bei karbonado gabalėlis.

Aš sužavėta Arvedos darbeliais. Koks kruopštumas ir kokia elegancija. GROŽIS. Orchidėjos tai geri augalai. Nereikia saugoti, kad nesudžiūtų, žydi ilgai ir yra puošnios. Man jos šiuo momentu panašios į Arvedos darbelius. Gerų idėjų ir sekmės, Arveda.

Pasidomėjau ir matau, kad neaktualu niekam šie perspėjimai. Pasidaro aktualu, kai jau nupirktas šunelis, kai nueinama pas veterinarą ir prasideda visokiausios bėdos. Tačiau ir grynaveisliai šuniukai iš gerų veislynų serga, kartais būna silpni ir auga prastai.

Mielos mergaitės, Pas jus tikrai smagu. O jūs tobulėkit ir tobulinkitės. Kuo geriausios sekmės.

tAIP, BŪNA GYVENIME, KAD ŽMOGUS PAMETA VILTĮ IR TAKĄ, KURIUO ĖJO, - bet jei jis turi dar šiek tiek jėgų tam, kad suprastų, jog gyventi verta, tada atsiranda motyvas kažką keisti. Kai kažką pakeiti, atsiranda motyvas kažką nuveikti. Tada jau po truputį grįžta noras gyventi ir kurti.