vėja

taip taip, nuostabūs metai laukia

lūpos - švelnios, putlios, skruostas:) kėdė

kaip tik vakar dar prisirūkiau man tai labai patinka.

oj dievinu visokius tokius karolius, auskarus ir panašiai. Bet aš neveliu tikrai...

kad sumąsčiau kur eisiu ir ką darysiu, ir buvau įsitikinusi, kad šian ne sekmadienis, o pirmadienis :)

ir aš negalėčiau to atlikti. gal tai turėtų atlikti žmonės, kurie anksčiau giljotinuodavo, o dbr atlieka mirties bausmes kalėjimuose?

kai pakomentavau Jūsų klaidą, sakėte, kad esate buvusi lituanistė. bet čia pritariu, kad tokio žodžio kaip eutanazija, jei žmogus neparašo, tai reikia pasakyti Dėl eutanazijos... man šis klausimas keblus, kartais taip, kartais - ne. Niekaip negaliu atsakyti vienareikšmiškai. Tačiau žinau, kad jei kentėčiau, ko gero pati norėčiau, kad mane kas numarintų. Yra atvejų, kai kenčiantiems, kol neįteisinta eutanazija, ir prašo giminių, kad bet kaip numarintų, arba patys žudosi (kas dar gali).. Tačiau tikrai, kas tai atliktų? gal patys artimiausi žmonės, tai reikštų pasidalinti kančia... Tikrai kiekvienas atvejis subtilus labai, ir tema be galo kebli.

o siaubeli...

aš tik kartą valgiau kebabą ir man žiauriai nepatiko, ta mėsa ne mėsa, tokia man šlykšti buvo. Nu ne[patiko man, ir nenorėčiau pakrtoti. p.s. kas tas dziką?

ne visi. Ar patinka graikiškos amforos?

taip taip, norėjau pakalbėti ir apie dramos terapiją kažkada univere lankiau dramą, tai nebuvo terapinio pobūdžio, tačiau supratau, kad mane ji keičia. Imu kitaip žiūrėti į tam tikrus dalykus, kitaip elgtis. tai labai nuostabus dalykas, tas jausmas, tas potyris, kai jauti, kad keitiesi, kad darai tai, ko nedarydavai, kai turi "perlipti per save", manau, kad tokios "terapijos" naudingos praktiškai visiems žmonėms. Man kartais net atrodo, kad geras dalykas būtų, kad žmonės kaip laisvalaikį ar atostogų metu rinktųsi kažkurią iš šitokių mūsų išvardintų terapijų, manau, jos daug duoda.

lietuvių kalbos ir literatūros gal su laiku bent kažkiek ir ne pagal diplomą pabūsiu

Vat įdomus man dalykas yra kunigai ir politika. Ko nekenčiu, tai, tarkim, kai tave kada aplanko šventumo išsiilgimo momentas, nueisi net į bažnyčią gal, o ten - politikuoja. Nu ką nori daryk, į tokią bažnyčią nenoriu eiti, gerai, skaitykit tą Šventą Raštą, bet spręsti socialines problemas apsvarstant politines situacijas... Labiausiai nekenčiu visokių tokių ideologijų, kurių būna ne tik religijoje (na ne toje, kur religija lygu ideologija), to yra ir poezijoje, ir kur tik nori. tačiau, ar neturi jie atsiriboti nuo bet kokios ideologijos? Nepiršti savo svarstymų...

man patrinka Shogetten, dar labai mėgstu baltą šokoladą, ypač purų

Aš manau, kad vyrai savo kompleksus paverčia privalumais ir kai tai iškelia ir tu priimi tai, tai tada mažiau kompleksuoja. O moterys apie savo kompleksą net prabilti nemano, ir tada viską savyje laiko. Nors,tarkim, aš asmeniškai negaliu pasakyti, kad neturiu jokių kompleksų, aišku turiu. Tačiau, kai pagalvoju iš šono, tiek, vyrų, tiek moterų atžvilgiu, kad tai taip kvaila...

na kiek ta šoko būsena tęsias, kol pamatai sužinai ir pan. O aš tikrai nekeršyčiau (tfu tfu, bet taip manau).

Bet, Butaforija, ar nemanai, kad tai yra lengviausias kelias? Aš taip pasielgčiau, jei man tas žmogus būtų nelabai svarbus.

aš nete radau kažkokį testą, pasidariau, tai aš irgi indigo (nu čia džioukas, bet realiai manau, indigo struktūra sudėtingesnė, galima nusifotkinti aurą ir įtikėti, kad esi toks ar anoks, bet).

jo jo, aš irgi pastebėjau, kad tas procesas vyksta. Bet ką daryt moterom moteriškom, kurios nevyriškėja (((((((((((

Neklaužada, aš kalbu BŪTENT apie priėmėją, tu kalbi, gal džiaugiesi, o kitas savo kontekste tai suvokia kaip pasigyrimą. Aš apie tai.

tai čia nesąmoningas pavertimas džiaugsmo gyrimusi. Iš tiesų tai turbūt labai plona gija ta, ir labai priklauso nuo aplinkybių, žmonių ir požiūrio. p.s. Geistei... Gal taip yra todėl, akd tas kitas nedirba mėgstamo darbo, neturi kažko ką turi kitas, tiksliau jam tas džiaugsmo neteikia, tuomet na išeina tokia pati situacija kaip apsakė Neklaužada. Todėl dažnai turbūt reikia rinktis su kuo dalintis. Nes tokiu atveju būsi pagyrūnė tik. O džiaugsmu galima dalinti man atrodo su nuoširdžiu žmogumi tavo atžvilgiu (ir esant momentui) ir daraišku, kai kitas yra laimingas, tada džiausmuio nesuteikia tokio atspalvio. Aj nors ką čia gali žinoti kaip yra...

čia pagal aurą sprendžiat?

tai ir eilinis gli kažkaip matyt įpykti. O kai įpyksta oho kokie garai pykčio - štai ir jėga. bet aš tikiu, kad visi tie prakerikimai atgal nueina. Kaip bumerangas.

o tai prakeikti negali bet koks žmogus? Aš maniau ,kad tai moka bet kuris. Net patys, net jei nenumanome, kad mokame tai...

mažiau tikėti. kartais atrodo, tie, kas nuiminėja, tie ir moka prakeikti labai gerai.